QUOTE(Apuokas @ 2008 02 25, 14:35)
Turiu pažįstamą labai religingą porą, tai šiek tiek matau kaip jie problemas spręndžia. Bandžiau čia jums parašyti konkrečiais pavyzdžiais, bet kažkaip nelabai sklandžiai gavosi, tad viską ištryniau ir dabar bandysiu parašyti trumpai kelis bendrus bruožus
Jei pora tikrai tikinti ir laikosi dievo nuostatų, tai nebus jokios neištikimybės, juk dievas to neleidžia, apskritai svetimoteriavimas (keista, kad 10 dievo įsakymų neparašyta "nesvetivyriauk" ar kažkaip panašiai

) yra nuodėmė. Sutuoktiniai vienas kito atvžilgiu yra pakantūs, nes kenčiantiems dangus. Dažnai blogą savo elgesį suvokia kaip piktosios dvasios apsėdimą ir paskui labai gailisi, o tas kuris yra šalia "apsėstojo" taip pat tą supranta ir pernelyg nepyksta. Apskritai, tokios krikščionybės deklaruojamos vertybės kaip meilė, kantrumas, nuolankumas, atlaidumas ir t.t. kone automatiškai užprogramuoja gerus santykius. Jiems bažnyčia diktuoja kaip reikia elgtis, turi griežtas dogmas ir pagal jas gyvena.
Turiu prisipažinti, kad ankščiau aš buvau praktikuojanti katalikė, tad visą tą gyvenimą pažįstu iš vidaus. Ir galiu pasakyti, kad jis tikrai gražus. Manau, kad tikėjimas yra nuostabus dalykas ir kaip Volteras sakė - "jei nebūtų dievo, reikėtų jį išgalvoti". Meilė artimui yra labai šiltas dalykas ir įvairais aspektais labai geras. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tikinčiam žmogui yra žymiai lengviau gyventi, tiek visuomenėje, tiek šeimoje.