QUOTE(Apuokas @ 2008 03 12, 17:40)
o kas yra "greit"? nezinau tokios statistikos
QUOTE(Frinja @ 2008 03 12, 17:33)
cia irgi tiesa, kiekvienam savi prioritetai. Taciau cia kalbejom apie suderinamuma. Galbut vienas laukia nesulaukia, o kitas apie tai ne negalvoja?
Ar normalu įsimylėjėliams, dar gi planuojantiems kartu nugyventi visą likusį gyvenimą, nesikalbėti apie tai, ką kuris galvoja?
QUOTE(Frinja @ 2008 03 12, 17:17)
na nezinau, nebutinai, gal daug kuo kitu sutampa? nejaugi nebuvo jokiu dalyku po vestuviu, kuriu vien draugaujant nesimate? jei ir pasiseke jums sitaip, tai daugumai kitu poru vis delto isryskeja kazkokie skirtumai tik isejus is draugystes stadijos
Daugeliui kitų porų po draugystės stadijos paprastai seka gyvenimo susimetus stadija. Nereikia manyti, kad žmonės, kurie tuokiasi skaistūs, taip jau ir puola į santuoką po susitikinėjimų vien romantiškuose pasimatymuose. Apie save galiu pasakyti tik tiek, kad tai, ko nesimatė "vien draugaujant", mūsų atveju labai aiškiai atsiskleidė sužadėtuvių laikotarpiu. Kad tikrai pamatytum, koks žmogus yra iš tikrųjų, reikia to suvokimo, kad judviejų keliai nebeišsiskirs - tada ir matai kitaip, ir vertini visai iš kitos pozicijos. O bendri šaldytuvas ir lova - tai tikrai ne pirmoje vietoje.
Žinoma, reikia pradžioje pasidulkinti - kad jau būti tikrai, kad yra seksualinis suderinamumas. Po to pagyventi kartu, kad suprasti ar charakteriai suderinami ir apsitrinti. Paskui galima vaiką įsitaisyti - nes juk reikia pažinti antrą pusę kaip tėvą. Ir dar palaukti po to iki pensijos, nes į senatvę kartais išlenda įvairių nemalonių charakterio savybių. Na o jau mirties patale galima ir įsipareigoti santuokai. Nes kai pakas abu po bendru antkapiu būsite ramūs, kad jokių netikėtumų apie savo pasirinktąjį nebesužinosite
Man tai netrukdo, jei žmonės gyvena susidėję. Na dzin jiems ta santuoka, tai kodėl aš turėčiau dėl to blogai jaustis. Bet jeigu jums santuoka ne dzin ir jūs galvojate ir norite gyventi ir vaikus auginti oficialioje šeimoje, o ne sugyventinių poroje, tai nesamonė kalbėti apie kažkokius tai pagyvenimus kartu ar išbandymus.
As pritariu siai nuomonei ir tikrai nenoreciau pagyvent kartu iki vedybu, na nebent ne daugiau kaip 3-4 men.
Papildyta:
tuomet jie vargu ar isimyleje, jei nesidalina vienas su kitu savo emocijomis ir mintimis
Man tai netrukdo, jei žmonės gyvena susidėję. Na dzin jiems ta santuoka, tai kodėl aš turėčiau dėl to blogai jaustis. Bet jeigu jums santuoka ne dzin ir jūs galvojate ir norite gyventi ir vaikus auginti oficialioje šeimoje, o ne sugyventinių poroje, tai nesamonė kalbėti apie kažkokius tai pagyvenimus kartu ar išbandymus.
As pritariu siai nuomonei ir tikrai nenoreciau pagyvent kartu iki vedybu, na nebent ne daugiau kaip 3-4 men.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 03 13, 20:30)
Ar normalu įsimylėjėliams, dar gi planuojantiems kartu nugyventi visą likusį gyvenimą, nesikalbėti apie tai, ką kuris galvoja?
tuomet jie vargu ar isimyleje, jei nesidalina vienas su kitu savo emocijomis ir mintimis
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 03 13, 19:30)
Ar normalu įsimylėjėliams, dar gi planuojantiems kartu nugyventi visą likusį gyvenimą, nesikalbėti apie tai, ką kuris galvoja?
be abejo, ne, taciau si problema budinga tiek susituokusiems, tiek kartu gyvenantiems. Bendravimo trukumas - labai labai dazna problema.
QUOTE(Gege @ 2008 03 13, 19:29)
o kam tada tau tuos kelis men gyvent, jei nepritari?
gal čia susipliusavę kartu praleisti savaitgaliai
QUOTE(Frinja @ 2008 03 13, 21:02)
be abejo, ne, taciau si problema budinga tiek susituokusiems, tiek kartu gyvenantiems. Bendravimo trukumas - labai labai dazna problema.
Tai tik dar vienas argumentas, kodėl verta su lytiniais santykiais neskubėti. Kai žmones ima sieti lova, bendravimo stygius taip paprastai nepasijaučia, o kai jau tampa akivaizdus, šaukštai gali būti popiet.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 03 13, 20:28)
Tai tik dar vienas argumentas, kodėl verta su lytiniais santykiais neskubėti. Kai žmones ima sieti lova, bendravimo stygius taip paprastai nepasijaučia, o kai jau tampa akivaizdus, šaukštai gali būti popiet.
na visaip būna...
Mano močiutė sakė taip "Nu kai jau su dieduku apsivdėm. Sugulėm. Tai gimė vienas sūnus. Po to kai dar žindžiau - sugulėm. Gimė antras... "
toks buvo jų bendras gyvenimas. Paprastai visada tylėdavo. Kai kur neva kartu eaidavo - tai gyvenime vienas kitam rankos nepaduodavo ir eidavo lyg vienas kito nepažinodami. Ir t.t. O tuokėsi iš meilės
visų ant vieno kurpaliaus nesumausi
QUOTE(Frinja @ 2008 03 12, 17:17)
na nezinau, nebutinai, gal daug kuo kitu sutampa? nejaugi nebuvo jokiu dalyku po vestuviu, kuriu vien draugaujant nesimate? jei ir pasiseke jums sitaip, tai daugumai kitu poru vis delto isryskeja kazkokie skirtumai tik isejus is draugystes stadijos ir jei seksas galimas tik po vestuviu ,tuomet ir tai gali buti nepastebima, kol neisbandoma. Na mokslini ustudiju nesu apie tai skaiciusi, taciau nemanau, kad galima taip kategoriskai teigti, kad skirtingumas lovoje gali taip lengvai pasimatyti vien draugaujant.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 03 13, 21:28)
Tai tik dar vienas argumentas, kodėl verta su lytiniais santykiais neskubėti. Kai žmones ima sieti lova, bendravimo stygius taip paprastai nepasijaučia, o kai jau tampa akivaizdus, šaukštai gali būti popiet.
Niekas nesako, kad reikia skubėti (nors yra tikrai puikių pavyzdžių, kai santykiai prasideda nuo aistros ir išauga į labai rimtus, pagrįstus vienas kito pagarba, bendru darbu ir t.t.). Tačiau lygiai taip pat galima pradraugauti 2 metus, tik tada pradėti mylėtis ir kartu apsigyventi. Lygiai taip pat galima pradraugauti 2 metus ir susituokti ir tada pradėti mylėtis. Abiem atvejais 2 metus prieš tai išdraugauta ir neskubėta su lytiniais santykiais. Tai kur skirtumas?
QUOTE(Frinja @ 2008 03 28, 13:22)
Tačiau lygiai taip pat galima pradraugauti 2 metus, tik tada pradėti mylėtis ir kartu apsigyventi. Lygiai taip pat galima pradraugauti 2 metus ir susituokti ir tada pradėti mylėtis. Abiem atvejais 2 metus prieš tai išdraugauta ir neskubėta su lytiniais santykiais. Tai kur skirtumas?
2 metai nėra joks etalonas - vieniems žmonės laiko reikia daugiau, kitiems mažiau. Esmė yra santykių branda. Deja dažniausiai (išimčių, kaip ir visur, pasitaiko) kartu gyventi pradedama tada, kai jaučiama, kad įsipareigojimams "kol mirtis mus išskirs" dar ankstoka. Aš tarp ankstoka tokiems įsipareigojimams ir ankstoka lytiniams santykiams drįsčiau dėti lygybės ženklą.
