Antradienį grįžome iš Kaliningrado
Tai va, papasakosiu kaip mes pasibuvome Rusijoje. Į priekį penktadienį važiavome smagiai nusiteikę. Pasienyje eilėje prastovėjome 2 val. Važiavome pro Sudargo Ramoniškių postą. Paskui dar 1 val. pildėme visokius popierius, kas aišku uzkniso... Reikėjo deklaruoti fotoaparatą, telefonus. Paskui dar davė tokius lapus, su kuriais mums liepė prisistatyti į policiją ar ten, kur apsigyvensime ir kad mus kažkaip ten priregistruotų (čia jau buvo linksmoji kelionės dalis). Nes jei nepriregistruos mūsų, tai reikės mokėti baudą.
Tai tik vakare buvome Svetlogorske. Vos radome kur apsigyventi. Ten jokios bobulytės nesiūlo apsigyventi. Bet kai suradome, tai labai apsidžiaugėme. Nes labai fainas namas buvo, labai faini žmonės mus priėmė (Jų adresas - Светлогорск ул. Садовая 1). Jie daug apie Vilnių žino. Tai prie jūros prabuvome 3 dienas.
Pigu pas juos visos jų rusiškos prekės, o užsienietiškos truputį, o kai kurios ir gerokai brangesnės nei pas mus. Pigus kuras, cukrus.
Oras buvo neblogas, prie jūros ilgai neišbūdavome, vaikai pasiusdavo

. O va iki jūros nueiti tai sunku... Nes ji prasideda už stataus kalno, kuriuo reikia nusileisti, o paskui dar ir pakilti. Tam aišku yra laiptai, keltuvai kažkokie. Tai vieną kartą nulipus ir užlipus tais laiptais, nei man nei vyrui neatėjo noras dar eiti prie jūros. Nu laiptai nerealūs, tiek daug. O kai dar reikia tempti ant rankų vežimą su vaiku... Nu ne koks vaizdelis.
Visur kur bevažiavome žiauriai trūksta tvarkos. Šaligatviai tokie baisus, kad galvojau neatlaikys vežimai, bet atlaikė
Šiaip šitas miestukas neblogas toks. Didesnis jaučiu už Palangą, bet žmonių ne tiek daug. Jūroje nesimaudėme, nes vien žali dumbliai plaukiojo, nemaloniai nuteikė

. Bet labai patiko, kad išilgai jūrą, eina tiltas, vakare šviečia žibintai, na labai gražu... Tai tas labai sužavėjo.
Mentai kaip pasiutę, stovi ir stabdo ant kiekvieno kampo. Mums pasisekė jų išvengti. Už miesto didžiausias leistinas greitis - 70 km/h.
O pirmadienį nuvažiavome į Kaliningradą. Gi važiavome į išgirtą Zoologijos sodą. buvome lengvai pakraupę. Na aš galvojau, kad mūsų Kaune zoologijos sodas ne koks. Bet kai pamatėme Kaliningrado, tai taip nebegalvojome. Nu gyvūnų kankinimas....
Buvome užėję į viešbutį MASKVA - nakvynė nakčiai 250 lt.
Gatvėmis visi važinėja kaip trenkti. Tiesiog kaip pas mus mikriukų vairuotojai...
Va tokie štai mūsų įspūdžiai. Bet nesigailime, pamatėme, kaip yra kitur.
Grįžome namo apie 19 val. Šį kartą pasienyje praleidome vos 30 min. Važiavome per Panemunės postą. Čia jau vaikams reikia dėkoti. Pasienietis pamatė, kad mašinoje du maži vaikai ir liepė važiuoti be eilės.
O tuos lapukus, kur reikėjo prisiregistruoti, tai nuotaiką mums gadino visą laiką... Nes nuvažiavus į Svetlogorską, niekas niekur mūsų neregistravo. Kaliningrade "apsigyvenome kažkokiame Motelyje ( 100 lt para). Ten irgi niekas neregistravo. Nuėjome į vietinę miliciją, ten sakė ateiti antradienį. Atėjome antradienį, tai sako jie mums tą pažymą padarys tik penktadienį. Mes aiškiname, kad mes jau trečiadienį mums baigiasi vizos. Nu žodžiu durnių laivas... Susikrovėme daiktus ir išvažiavome namo. Nors pasieniečiai sakė, kad be tos pažymos mes negrįšime į LT, bet atgal važiuojant tos pažymos niekas net nepaprašė. Na būtume mes žinoję...
Pritariu Udriui, jei tektų dar kažkur vžiuoti, tai dokumentus tvarkytumėmės per firmą