blaivas - paniurėlis,išgėręs - linksmuolis

Mano vyras nėra alkoholikas.Kol kas. Pats tvirtina esąs nepriklausomas nuo taurelės,todėl draugų išgert ir progų neieško.Kai sukyla noras - išgeria namie,pats vienas.Alaus,kartais ko stipresnio.
Išgėręs jis kardinaliai pasikeičia - pasidaro ,,gerasis dėdė":man ištisai kartoja,kaip mane myli,staiga ,,atranda",kad jo vaikai - nuostabūs,jam kyla aibė visokių ateities planų ir vizijų,kaip gyvensime toliau,kur keliausime,kaip pramogausim ir tt.
Mane tas baisiai erzina,kadangi blaivus jis yra tylenis ir paniurėlis - namuose būdamas,nuolat sėdi įlindęs į kompą,nepastebi vaikų,manęs,nekalba su mumis,motyvuodamas laiko stoka,mat labai užimtas.Be to,nenori niekur išeit,jo nedomina savaitgalio išvykos,buvimas su vaikais erzina,jis greit netenka kantrybės ir tt.
Štai toks dviveidis pas mane žmogus.Vienoks - išgėręs,kitoks - blaivus.
Kaip padaryti taip,kad gerosios jo savybės ,,išlystų" ir be alkoholio pagalbos?

Nu ka manau geriausia iseitis keisti vyra....

Šiaip sakoma, jog kas blaiviam galvoj, tas girtam ant liežuvio Tik, deja, recepto, kaip padaryt, kad abiem atvejais jis klotų tai, kas galvoj, neturiu.

O keist vyrą yra per daug paprasta

O kam apsisunkint gyvenima?

Jei nenori apsunkint gyvenimo, iš viso netekėk Nes idealių santykių nebūna. nebūna ir taškas.

Smurka, tu aisku teisi, idealiu ner, bet pagal autores nupiesta paveiksla, toks vaizdas susidaro kad jos vyras visada paniures, blogietis, isskyrus tuos atvejus kai isgeres....Tai kas lieka arba keist vyra, arba girdyt ji istisai... As zmogus geras ir todel sakau geriau keist vyra, nei padaryt ji alkoholiku... Zinai o is tiesu pagalvojus, kad keist vyra ner taip paprasta, sakyciau taikytis prie vyro ydu paprasciau. Norint keist reikia daug drasos, numesti viska kas buvo ir is naujo vienai kurt gyvenima.

Aš prieš keletą metų išsiskyriau. Priežastis viena - alkoholis. Dabar gailiuosi tik dėl vieno - na kodėl aš nepadariau to žymiai ankščiau... Išvengčiau tiek gėdos, ašarų, baimių, pikčių.
Mano exvyro alkoholizmas būtent taip ir prasidėjo - blaivus jis buvo niūrus, tylus, o išgėręs - meilus ir linksmas. Kai tuokemes mums buvo po 18 metų, vienas kitą pažinojame ne itin gerai. Susipažinome per mano draugės gimtadienį - ten blaivų žmonių išvis nebuvo.
Grįžtu prie exvyro nuotaikų. Iš pradžių aš visiškai nepykau, kai jis išgerinėjo, nes man patiko jo švelnumas, jo demesys man, vėliau ir vaikams. Vėliau jis pradėjo kaitalioti darbus, visi jam netiko. Dar vėliau jo sesuo įsidarbino privačioje gėrimų parduotuvėje, kur šeimininkė buvo jos geriausia draugė. Jai leido saikingai imti gėrimus, tada maniškis metė darbą išvis. Vėliau jis pradėjo vogti pinigus iš manęs.
Tai, kad vyras - jau tikras alkoholikas man tapo aišku gan seniai, bet aš pati nuo savęs stumiau šį mintį. Bijojau skitris, gal net ir nenorėjau. Galvojau - gal jam viskas dar praeis.
Na o vyras vis keitėsi, vis degradavo: ateidavo namo kažkoks kruvinas, kažkur gatvėje su kažkuo mušėsi; kartais ateidavo po kelių parų be kokio nors drabužio, melavo, kad jį apvogė. Bet namie jis vis dar elgesi gan maloniai - išgėręs toks švelnus, toks mielas...
Dar vėliau jam prasidėjo alkoholinė psichozė - jis gadino daiktus, nes matė vietoj jų kažką kitą, gyvą, galintį jam pakenkti. Taip vyras sugadino keletą vaikų žaislų ir muzikinį centrą.
Įkalbėti gydytis jį buvo neįmanoma - pats nenorėjo, sakė, kad jis yra absoliučiai sveikas. Nepadėjo ir tai, kad jis pabuvojo blaivykloje.
Na ka - teko man pagaliau su juo išsiskirti. Jis vėl pradėjo savo "fintus" - iškart po skyrybų jo sesuo pasakė, kad jis mirė. Taip jie norėjo išsisukti nuo alimentų, kurių aš ir nereikalavau. Gal ta jo sesuo prisišaukė mirtį, o gal nujautė - nežinau, bet pernai, praėjus 4 metams po skyrybų jis tikrai mirė - nustojo vekti inkstai. Jis pragyveno 32 metus.

Na o aš vėl ištekėjau - turiu puiku vyrą, jis išvis negeria. Taigi, keisti vyrą visai nebaisu.

Nu,moteriškės,prigąsdinot žiauriai...
Kol kas keist vyro tikrai nenoriu.Na,ir grynu alkoholizmu dar kol kas to negaliu pavadint.Jis negeria kasdien.Pas kitas nelaksto.Pinigų nevagia.Su draugais nesitranko.Blaivyklon nėr patekęs.Girtas nevairuoja.Kai paklausiu,kam jis geria(nes aš asmeniškai nesuprantu - man nei skanu,nei dar kas nors nepaprasta,na per progas tai išgeriu,bet šiaip nemėgstu to apspangimo jausmo,kai neber jėgų daryt ką nors išgėrus) - tai jis atsako,kad tik taip jam atsileidžia stresas,įtampa,ateina atsipalaidavimas.
Paskaičius jūsų istorijas,rimtai išsigandau - gal būtent tai ir yra alkoholizmo pradžia?Kai pasakau tą vyrui,jis juokiasi,sako,kad tikrai nera priklausomas nuo alkoholio ir jam tai tik atsipalaidavimas(,,vietoj vaistų")

Taip visi sako, kas nenori pripažinti, gal net jis pats to nesupranta dar. O jei jam čia atsipalaidavimas, atsiribojimas nuo rūpesčių tai kelk klaustuką .

Janet, panašu, kad tavo vyras I stadijos alkoholikas.
Štai stadijų aprašymai:
I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.

II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Išsivysčiusiose šalyse alkoholizmu serga - proc. gyventojų. Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

Deja, mano ex irgi kažkada vartojo alkoholį "vietoj vaistų". Tavo vyras gal nuo alkoholio nėra priklausomas, bet būtų gerai, jei jis pakeistų savo požiūrį į alkoholį. Nes kitaip jis gali rimtai įklimpti.

Alkoholio visada reikia privengti... Man tai išvis neramu, kai vyras karts nuo karto išgeria, mat jo tėvas - degradavęs alkoholikas. Net nežinau, ką ir bepatarti...