Vyresnis draugas..

eik tu *****

Va man perskaicius jusu posta irgi jus pagailo, ir ka...

ir nieka kaip jum nuo mano žodžių nieko, taip ir man.. nieko
kiekviena savaip laiminga, kiekviena savaip nelaiminga.. nereikia lygintis ir pritraukti lik savo varpinės..
pvz.. matai šeimą.. vyras geria.. girtas gerai šonus moteriškei apdaužo, verkia varšutė, kartais pasiskundžia kam nors.. nu gaila, ane? nu nelaiminga ji mums atrodo?
kartais ir paklausiam: tai ko gyveni su tokiu? ko nepalieki? o ji: kai negeria tai visai geras.. myliu, aj.. kentėt galima..
vadinasi savaip laiminga..
mano akimis, man jos gaila, nors jai gal atrodo, kad gerai visai, kentėt gi galima.. nedažnai gi į kuprą gauna.. bet, grįtam prie gailesčio.. ar gailės man ar ne, kas pasikeis?
mano pavyzdys aišku, hiperbolizuotas, bet visko ir visokiuose lygiuose būna..

panašiai ir su jūsų temos situacijom, šeimom.. ar su būsimom tokiom šeimom
aš išdėsčiau rizikas kaip man atrodo. tokį pat sarašą galima parašyti ir prie bendraamžių santuokų..
tad kam čia putotis? sunku ramiai reaguoti? įdomu kodėl?

Jei jus esate laiminga, is kur tuomet tokia pagieza? Laimingi zmones spinduliuoja geri. O protingi zmones, suvokia, kad jie gali klysti, todel neleidzia sau savo pasisakymuose vienareiksmiskumo, apibendrinimu menkinanciu kito asmens pasirinkima. Mes visi turime teise issakyti savo pozicija, bet tai ir ipareigoja, nes niekas nesuteike teises menkinti kita asmens pasirinkima. Galiu suprasti, kad jums tai nepriimtina, bet kam tas sarkazmas, pagieza...

Man gaila jusu ne del issakytu minciu, o kaip jus jas pateikiate.

kur jūs čia pagiežą matote? aš daugiau pagiežos jaučiu pasisakymuose tų.. nutekėjusių už vyresnių, (tik nevisų ne išimties, neprisikabinkit) ar aklas pozicijos gynimas tai gerai?

Tarp manes ir vyro 8 metai skirtumas, tad manau i ta jusu nemegstama kategorija zmoniu nepatenku. Todel, manyciau, esu sioje diskusijoje nesaliska.

Tame ir beda, kad jus nesuvokiat, kad savo sarkazmu ir sukeliat bangas. Nemetikite akmenukus ir nekelkite raibuliu, ne raibuliai kalti, daugiau akmenys juos sukeliantys, o teisingiau zmogus juos metantis.

Na ką galiu pasakyti toms, kurios yra prieš amžiaus skirtumą ir skaito, kad tai nenormalu... Maniškis beveik 16m. vyresnis, aš jį dievinu, jis mane Dabar gink Dieve nenorėčiau jo pramainyt į nieką jaunesnio, net šiupuliukai nueina pagalvojus Jaučiuos moterim su vyresniu, o su savo amžiaus vaikinais taip nesijaučiau tikrai Visai kitas požiūris į moterį ir į šeimą yra...

Manau, psichologe pasakytu,kad vaikysteje tokioms mergaitems truko teviskos silumos,bendravimo...as nieko prie prie tokias santuokas,bet... pati nenoreciau buti vyrui dukra,kuria karts nuo karto "pataiso" ,kad nenuslysciau is kelio i takeli ar saugotu nuo jaunesniu vyruku zvilgsniu...Vis delto su amziumi tokiam vyrui norisi ramybes,o ne selioti ar ekspromtu nuvaziuoti kur sauna i galva... Poziuris i moteri vyras turi gauti seimoje,kurioje augo,o ne tada kai zile galvoje...

o gi staigmena - maniškis kaip tik ir yra psichologas Na čia nuo žmonių priklauso labai... aš 16 metų jaunesnė, bet daug pasyvesnė esu už jį, man tik paėst ir pagulėt.. O jis savo energingumu lenkia visus mano pažįstamus bendraamžius.. Na man toks degtukas tikrai tinka, mane išjudina Tad čia taisyklės su išimtim dėl amžiaus ir ramybės.. Man jos tikrai daug dažniau reik nei jam.. O kas liečia tėvo ir dukters santykius tai aš irgi tokių pakęst negaliu, bet jų nėra ir, tikėkimės, nebus..

Kaip sakoma: "Niekada nesakyk niekada"...jei galetume nuspeti kas bus ir kaip pasielgsime tuo ar kitu atveju,tai gyvenimas butu tikra nuobodybe...
Nenoreciau gyventi su psichologu...bandymas visur ir visuose izvelgti pazeidziamus ar dar kazkokius ,tikra katastrofa...ar jusu ir siuo atveju isimtis

tegu analizuoja, man netrukdo, nes pati žmones analizuoju, tik neprikaišioju jiems savo samprotavimų svarbu jis analizuoja sau, ta prasme negirdžiu iš jo "tavo elgesys pagrįstas tuo ir anuo" ir t.t., nebent pati paklausiu kodėl čia taip O pliusų labai daug: retas vyras moka įsiklausyti, retas galvoja apie savo veiksmų pasėkmes ir tai, kaip tai gali įžeist moterį Galų gale santykiuose nėra apribojimų - kiekvienas jaučia atsakomybę kito atžvilgiu, bet kartu ir nieko neriboja, yra tarpusavio supratimas ir labai fainas jausmas, kurio neteko patirti iki šiol - ramumas, kad nieks niekur nepabėgs, nekels pavydo scenų, netrankys durim ir nerėkaus. Ir įdomiausia, kad iki jo buvau pati tokia: mėgdavau pyktis dėl nieko, vėjus kelt, skaudint, rėkaut.. O su juo - tik pozytyvios emocijos, nors jokios tiesioginės "terapijos" ir nebuvo Na bet tema ne apie psichologus

Į temą galiu pasakyti tik tai, kad visa esmė ne tame, kiek metų skiria porą, o tame ar kiekvieno iš jų subrendimo stadija juos tenkina. Aš specialiai tikrai neieškojau TIEK vyresnio, užtektų ir bendraamžiaus ar max kokiais 5m. vyresnio, bent jau tikėjaus Bet pabendravus su 5m. vyresniais nusivyliau - vis tie patys neapgalvoti planai, vis dar kompiuteriniai žaidimai, vis dar noras prieš kitus pasipuikuot ir t.t. Na ne, man tokio vyro nereik Tad prieš pradedama santykius įsitikinau, kad būtent vyro charakteris ir subrendimas mane tenkina - ne pasyvus, kuriam tik pasėdėt, o degtukas, bet ne vėjavaikis.. Ir svarbiausia: žiūrėjau į tai ar aš laiminga su juo ir ar aš darau laimingu jį.. Be to manau dabar yra tas etapas, kada labiausiai tarp mūsų turi jaustis tas amžiaus skirtumas, vėliau turėtų mažiau Bet ir dabar mažai jaučiu..

gaila, kad neteko patirti šio jausmo iki šiol. jis patiriamas nabūtinai su gerokai vyresniu žmogumi. beto, gyvendama, kartais šio gyvenimo prieskonio galite ir pasigesti. prieskonio, o ne kasdienybės, beje..

man toks įspūdis, kad jūs dar labai neilgai kartu..
sėkmės nugyventi puikų darnų gyvenimą