Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios
Na, manau viska reikia ishtverti. Kaip nors..... Reikia gi galvoti, kad gyvenimas kaip zebras - jei db juoda - bus ir balta Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios
Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios
QUOTE(veplyte @ 2009 03 29, 17:24)
Na, manau viska reikia ishtverti. Kaip nors..... Reikia gi galvoti, kad gyvenimas kaip zebras - jei db juoda - bus ir balta Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios
Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios 
QUOTE(veplyte @ 2009 03 29, 16:24)
Na, manau viska reikia ishtverti. Kaip nors..... Reikia gi galvoti, kad gyvenimas kaip zebras - jei db juoda - bus ir balta Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios
Mes nors angeliukus turim Del ju mes turim buti stiprios auksiniai zodziai
na kaip gi mamytems sekasi ? ar pamirshote? ash - TAIP 
QUOTE(veplyte @ 2010 01 12, 14:03)
as nea
ir nzn kada pamirsiu. teisingai pasakyta kad mes bent jau savo dziaugsmelius turim,be mes niekas
na as tik skiriuosi su vyru, bet jau matau kaip skaudu, ir noriu kuo greiciau viska pamirsti, ir nustoti save galiketi.Nes man atrodo, kad visas gyvenimas griuvo.As suprantu, kad yra vaikas, jis mano dziaugsmas, bet dabar kai praleidau kelis vakarus viena vis darosi baisiau kad taip bus toliau,jog zmogui reikalingas bendravimas, ne virtualus o tikras.Net nezinau kaip viskaas bus, zinau kad dabar yra labai labai sunku ir skaudu. 
QUOTE(SABA @ 2010 01 19, 15:35)
na as tik skiriuosi su vyru, bet jau matau kaip skaudu, ir noriu kuo greiciau viska pamirsti, ir nustoti save galiketi.Nes man atrodo, kad visas gyvenimas griuvo.As suprantu, kad yra vaikas, jis mano dziaugsmas, bet dabar kai praleidau kelis vakarus viena vis darosi baisiau kad taip bus toliau,jog zmogui reikalingas bendravimas, ne virtualus o tikras.Net nezinau kaip viskaas bus, zinau kad dabar yra labai labai sunku ir skaudu.
stiprybes
QUOTE(SABA @ 2010 01 19, 15:35)
na as tik skiriuosi su vyru, bet jau matau kaip skaudu, ir noriu kuo greiciau viska pamirsti, ir nustoti save galiketi.Nes man atrodo, kad visas gyvenimas griuvo.As suprantu, kad yra vaikas, jis mano dziaugsmas, bet dabar kai praleidau kelis vakarus viena vis darosi baisiau kad taip bus toliau,jog zmogui reikalingas bendravimas, ne virtualus o tikras.Net nezinau kaip viskaas bus, zinau kad dabar yra labai labai sunku ir skaudu.
Stiprybes tau
Sveikos,
vienokių ar kitokių netekčių išgyveno daugelis. Ir man taip buvo. Taip, liūdniausi yra vakarai, šventės, tuomet jautiesi labai vieniša. Buvo laikas, sėdau prie kompo, pasiieškojau visokių pažinčių portalų, ten užsiregistravau, na ir prasidėjo įvairiausi bendravimai. Aišku ne gyvi, bet visvien su vyriška kompanija (na per kelias svetaines), o jų tikrai apstu. Taip vakarai praskaidrėdavo, nebebuvo laiko liūdesiui, susilaukdavau ir komplimentų ir gražių žodžių - taip po truputį ir pamiršau savo buvusį. O gal, žiūrėk, ir į pasimatymą nueisi - tik turėk galvą ant pečių, nesusižavėk ir napasiduok pirmam įspūdžiui, o ir apie mažus vaikiukus nebūtina kloti visą tiesą iš kart...
O dažnai dar sakau taip, o ką tu (jau kaip mama su patirtim, daug vyresnė...) pati patartum savo dukrai (na jei ji būtų tavo vietoje) tokioje situacijoje?????
vienokių ar kitokių netekčių išgyveno daugelis. Ir man taip buvo. Taip, liūdniausi yra vakarai, šventės, tuomet jautiesi labai vieniša. Buvo laikas, sėdau prie kompo, pasiieškojau visokių pažinčių portalų, ten užsiregistravau, na ir prasidėjo įvairiausi bendravimai. Aišku ne gyvi, bet visvien su vyriška kompanija (na per kelias svetaines), o jų tikrai apstu. Taip vakarai praskaidrėdavo, nebebuvo laiko liūdesiui, susilaukdavau ir komplimentų ir gražių žodžių - taip po truputį ir pamiršau savo buvusį. O gal, žiūrėk, ir į pasimatymą nueisi - tik turėk galvą ant pečių, nesusižavėk ir napasiduok pirmam įspūdžiui, o ir apie mažus vaikiukus nebūtina kloti visą tiesą iš kart...
O dažnai dar sakau taip, o ką tu (jau kaip mama su patirtim, daug vyresnė...) pati patartum savo dukrai (na jei ji būtų tavo vietoje) tokioje situacijoje?????
na as cia busiu tikriausiai balta varna,nes skirybos man nesukele jokio skausmo,as dziaugiuosi kad zengiau toki zinksni ir dabar as i savo vyra ziuriu kaip i gera drauga nejauciu as jam nei pykcio,nei meiles,nei ilgesio,viskas labai paprasta,nes as galiu atleisti kai vyras iseina pas kita,bet kai vel gryzta pas mane as to atleisti negaliu 
ir dabar as i savo vyra ziuriu kaip i gera drauga nejauciu as jam nei pykcio,nei meiles,nei ilgesio,viskas labai paprasta,nes as galiu atleisti kai vyras iseina pas kita,bet kai vel gryzta pas mane as to atleisti negaliu
nusprendem ir mes su vyru skirtis... tik skirtumas tas jog as paskutinius men laukiuos... yra skaudu zinoti kad svarbiausiais gyvenimo momentais jo nebus salia... bet tada mazoji primena apie sawe ir taip nuotaika bent jau kiek praskaidrina... vis ziuriu su pavydu i mamytes kurios su vyrais eina kraitelio pirkt... bet gal tai kas nesuzlugdys, tai tiks sustiprins....
as ir nezinau kaip viska pamirst, begalo sunku , save graziu ir kaltinu, zinau jog turiu nustoi save kaltinti bet kaip....sunkiausia yra tai kad niekaip jis neisikrausto, o pykcio akimirkom pasakoja apie ja 
ju satykius kokia ji faina ir tt, o kokia as tokia ir anokia, nekenciu saves kartu aisku ir jo isgyvenom 10m, aisku paskutiniai 3 metai pyktis susitaikymas vel tas pats, butu daug lengviau jo nei matyt nei girdet, vaiko be galo gaila, aisku ne koks tevas buvo, bet juk vaikui jis tetis
