Masinės informacijos priemonės apie įvaikinimą

Laba visoms,

sukūriau naują temą, nes pasinaudojusi paieška nieko panašaus neradau...

Ar matėte šiandien per BTV laidą "Šeštadienio rytas"? Tema buvo "Įvaikinimas". Kalbėjo Odeta Tarvydienė, Nomeda Marčėnaitė, Kristina Sliesoraitienė ir Vidmantas Urbonas. Gal norėtumėte pasidalinti mintimis? Man tai kilo labai įvairių... Sakė - sunkiai rado kam pasisakyti... abejočiau... Nomedai tai neduok pavalgyti, duok pašnekėti... Vis labiau išjaučiu jos akcijų ne tik teigiamą pusę, bet ir žalą... Kažkada ir man siūlė dalyvauti vienoje TV laidoje. Tada, su vaikais pasitarusi, atsisakiau... O žiūrėdama šią laidą, viduje maniau, kad dabar jau tikrai išaugau iš tylėjimo marškinių...

Čia mano mintys... Įvairių kyla. Gal todėl ir jums parašiau... Norisi dalintis mintimis...

labai gaila,kad nemačiau,man dabar tai labai aktuali tema,gal žinote kaip internete galėčiau ją pažiūrėti?

Deja, nežinau...

Šią laidą galėsite pamatyti tv.lt tik kol kas dar neįdėta, yra tik praeito šeštadienio (Spausti kairėje prie BTV televizijos laidų, Šeštadienio rytas)

ačiū,jau anksčiau bandžiau,bet ko gero,atsiras tik kitą savaitę.Ar įdomi laida buvo,ar žmogui,kuris tik ketina ryžtis tam žingsniui ten buvo informacijos,minčių neblogų?

Labai ačiū Ramerai, radau ir aš, dabar klausau prieš tai buvusios laidos (nelabai žiūriu, nes žiūriu į SM pakeliu langą, pasižiūriu, kas kalba ir toliau rašau ir klausau )

julem, pažiūrėsi, pamatysi. Nei ten ko labai gero, nei ką... šiam ir įvaikinimo forume daug didesnė nauda pasėdėti... O ten... na, neilga keliolikos minučių diskusija... Apie fakto slėpimą, pilnus vaikų namus, įvaikinimo sudėtingumą ir t.t. Man norėjosi padiskutuoti su mačiusiomis ir tiek. Gal kai pažiūrėsi - tu parašysi. jei galėsim ir norėsim - gal padiskutuosim...

Aš labai myliu Odetą, nes asmeniškai ją pažįstu jau beveik penkis metus. Nuo pirmosios jų surengtos stovyklos. Oi, ne tik Odetą... Dvi Ligitas, Simoną ir kitas įvaikinimo tarnybos šaunuoles, kurių net vardų nežinau...

laba peržiūrėjau ir aš kartojimą.žaviuosi žmonėmis,kurie randa laiko ir drasos kalbėti šiais klausimais.o Nomeda,kaip visuomet fainuolė,ot mėgstu šios moters linksmą tarškėjimą ir savybę pačiai paklaust pačiai atsakyt į tą klausimą ir dar pasiginčyt su savim tik liūdna,kad laidose apie įvaikinimą nuolat tie patys veidai ir jų šeimų istorijos,kurias visi išmokom mintinai.ir tik žiniasklaidos dėka jau baiginėjasi tie cirkai,kuomet nesakoma įvaikintam žmogui apie jo praeitį ir meluojama,kad jis biologinis vaikas.mano tėvukai ir uošviai iškiše liežuvius sėdėdavo per Nomedos akcijos koncertus ir aikčiodavo,kokie nuostabūs žmonės,kurie tai daro...iki tos dienos,kada pasakėm jog renkamės dokumentėlius įvaikinimui.nemažai metų brandinom tą mintį ir kai atėjo vidinė ramybė ir laikas tą daryt susidūrėm su didžiuliu aplinkinių pasipriešinimu.ir kadangi tai patys artimiausi žmonės,vėl kilo daugybė abejonių už save esame garantuoti,bet kaip garantuot už senelius ir tetas,kurie mūsų vaiką myli beprotiškai,jie gi taip pat bus priversti priimti įvaikintą mažių per prievartą.kaip tvarkotės su šia problema?

Svarbiausia, kad esate už save garantuoti. Niekas to vaiko nebruks per prievartą toms tetoms ir dėdėms. Jie neturi tvarkyti gyvenimo už jus. Tai jūs irgi galit paprieštarauti kad anyta su kokia nors drauge nedraugautų, kad vyro ar jūsų sesuo per mažai vaikų pagimdė, arba supykti , kad dar vieno laukiasi. Kažin kokia reakcija būtų, sakytų ne tavo reikalas, tai įvaikinimas irgi ne jų reikalas. Vistik geriau, kai vaikas ateina į teigiamai jo atžvilgiu nusiteikusią aplinką.

Mes kai ėmėme globoti jau turėjom savo namus, patys materialiai nuo nieko nepriklausėm ir nepriklausom. Todėl niekam atasakaitos neprivalėjau duoti. Kadangi dar tai buvo abiejų mūsų su vyru sprendimas, tada neliko problemų. Neturim artimų žmonių, kurie būtų nusiteikę neigiamai mūsų dukros atžvilgiu.
Jeigu taip būtų , žinočiau kaip elgtis nes aš niekam nerenku draugų, vyrų, žmonų, neplanuoju niekieno neštumų ar abortų, ir t.t, todėl jie tiesiog neturi teisės man kažko sakyti šiuo klausimu, kaip ir mes neturim teisės kažko už kažką spręsti ar mokinti. Tai šeimos reikalas.

na aš asmeniškai neturiu tokios patirties, tikiuos tik kolkas bet artimieji vis dėlto kad ir kaip mes tai norėtumėm paneigt yra svarbūs mūsų gyvenimuose... paprastas pavyzdys, MB yra savo mamos vaikas iš pirmos santuokos, kiti su antru vyru, tiek tėtis - patėvis tiek jo šeima jį priėmė kaip savą, ir santykiai su jais nuostabūs, tuo tarpu mamos artimieji visą gyvenimą gailėjo jo betėvio o sesuo, kuri jaunesnė už jį vos porą metų nekenčia jo tikrąja to žodžio prasme ir niekada to neslėpė tiesiog jai nuo vaikystės įsikalė, kad jis jai netikras brolis, nes tėvai tuo metu gyveno pas mamos tėvus gyvenimo tragedija ji pati ištekėjusi už vyro, kuris turi vaiką iš pirmos santuokos ir nepripažįsta jo egzistavimo, visaip kaip bando tą vaiką išstumt iš vyro šeimos - kad nebendrautų ne tik vyras, bet ir jo artimieji... po truputį pradeda griūt jos pačios santuoka jai, bet ... ir čia kai vaikas tik nuo kito tėvo... kažkada kai nesisekė susilaukt vaikų ir MB pasakė savo šeimai apie planuojamą įvaikinimą - jo šeima iš mamos pusės šoko prieš, lieoė palikt tą bergždžią kalę - mane, nors problemos buvo iš MB pusės, jo tėvo - patėvio šeima mus palaikė visu šimtu procentų
mano pusbrolis turi įsivaikinęs vaikučius jo tėvai iki šiol giminėms meluoja, kad antrasis jų pačių, nes paimtas buvo tik poros mėnesiukų, neseniai jų šeima iširo, žmonai liko mažasis, didysis tėčiui - artimieji nebendrauja neu su juo nei su vaiku - liepia grąžint į vaiknamį - kaip jaustis vaikui, kai nebegali nuvažiuot pas senelius, pas pusseserę, kaip jaustis tėvui kai liko vienas nes artimieji nusisuko...
pamąstom su MB apie vaikutį iš vaikų namų - tik kol kas neradom sprendimo ką daryt su MB šeima, kaip reiks vaikams paaiškint, kad va tuos myli, o tavęs ne - nes ti įvaikintas, slėpt niekada ir neplanavom... nebedraut tada kaip paaiškint dukrai ir būsimam mažyliui kodėl jie nebeturi matytis su seneliais, nes tie nepripažįsta jų broliuko ar sesutės
nežinau... kažjkada buvau labai kategoriška šiuo klausimu... atrodė nebendrausi ir viskas, dabar nežinau... gal atsiras kas galės pasidalint patirtim ar duos patarimų, nes jų reikia ir mums

QUOTE(Lurdesita @ 2008 05 06, 15:35)

na aš asmeniškai neturiu tokios patirties, tikiuos tik kolkas bet artimieji vis dėlto kad ir kaip mes tai norėtumėm paneigt yra svarbūs mūsų gyvenimuose... paprastas pavyzdys, MB yra savo mamos vaikas iš pirmos santuokos, kiti su antru vyru, tiek tėtis - patėvis tiek jo šeima jį priėmė kaip savą, ir santykiai su jais nuostabūs, tuo tarpu mamos artimieji visą gyvenimą gailėjo jo betėvio o sesuo, kuri jaunesnė už jį vos porą metų nekenčia jo tikrąja to žodžio prasme ir niekada to neslėpė tiesiog jai nuo vaikystės įsikalė, kad jis jai netikras brolis, nes tėvai tuo metu gyveno pas mamos tėvus gyvenimo tragedija ji pati ištekėjusi už vyro, kuris turi vaiką iš pirmos santuokos ir nepripažįsta jo egzistavimo, visaip kaip bando tą vaiką išstumt iš vyro šeimos - kad nebendrautų ne tik vyras, bet ir jo artimieji... po truputį pradeda griūt jos pačios santuoka jai, bet ... ir čia kai vaikas tik nuo kito tėvo... kažkada kai nesisekė susilaukt vaikų ir MB pasakė savo šeimai apie planuojamą įvaikinimą - jo šeima iš mamos pusės šoko prieš, lieoė palikt tą bergždžią kalę - mane, nors problemos buvo iš MB pusės, jo tėvo - patėvio šeima mus palaikė visu šimtu procentų
mano pusbrolis turi įsivaikinęs vaikučius jo tėvai iki šiol giminėms meluoja, kad antrasis jų pačių, nes paimtas buvo tik poros mėnesiukų, neseniai jų šeima iširo, žmonai liko mažasis, didysis tėčiui - artimieji nebendrauja neu su juo nei su vaiku - liepia grąžint į vaiknamį - kaip jaustis vaikui, kai nebegali nuvažiuot pas senelius, pas pusseserę, kaip jaustis tėvui kai liko vienas nes artimieji nusisuko...
pamąstom su MB apie vaikutį iš vaikų namų - tik kol kas neradom sprendimo ką daryt su MB šeima, kaip reiks vaikams paaiškint, kad va tuos myli, o tavęs ne - nes ti įvaikintas, slėpt niekada ir neplanavom... nebedraut tada kaip paaiškint dukrai ir būsimam mažyliui kodėl jie nebeturi matytis su seneliais, nes tie nepripažįsta jų broliuko ar sesutės
nežinau... kažjkada buvau labai kategoriška šiuo klausimu... atrodė nebendrausi ir viskas, dabar nežinau... gal atsiras kas galės pasidalint patirtim ar duos patarimų, nes jų reikia ir mums

<{POST_SNAPBACK}>

nereikia taip stipriai imti i sirdi, ka pasakys artimieji. Tavo nuomone, tavo noras ir seimos reikalai neturi buti aptarinejami giminiu rate.
Nezinau pacios santykiu su gimine ar draugais, taciau as jiems sakau tik tiek kiek jie mano nuomone privalo zinoti. Todel daugeli mano asmeninis gyvenimas labai domina, o suzinoti nieko nepavyksta. Nebent akimis palydi, o kas kaip kur, vat ir nezino

Taip gerai kad pas mane neatsirado prieštaraujančių pas mane visi už ir visom keturium, na bet jei turėčiau savo bio tai nežinau kaip būtų gal ir pirštus prie smilkinio sukiotų itariu kad tokių būtų nemažai.

Labas, Paragintoji, , visiškai neturiu laiko parašyti laiškeliui , tuščiai mygtukų spaudyti nesinori, o prisėsti ir rimtai rašyt visai nebeliko kada .
Pažiūrėjau tą laidą- nieko naujo nepamačiau ir neišgirdau. Nomeda tuščia kaip visada, o tuščias garsiai skamba . Gal kiek sudomino asmeniniai potyriai kursuose, bet kad niekas neleido ir pasisakyt moteriškei . Mooteris iš Įvaikinimo tarnybos, tikriausia mažai kuo gali ką pakeisti- kokį asmeninį požiūrį beturėtų.
Kas liečia tuščias Nomedos kalbas- jos visada norisi palausti, o ką tamstele taip jau daugiau be kalbų ir nuveikėte- jei asmeniškai nežinočiau tų buvusių akcijų, kaip ir pagal ką į jas buvo įtraukaimo tie globos namai, ir dar daug visokių peripetijų gal taip baisiai ji ir neatrodytų. Mano manymu jis labai gerai galėtų užsiimti kokių šaldytuvų reklama ar tiesiog būti kokios parduotuvės vadybininkė. O ji ir vaikai, globa ar įvaikinimas- tai nesuderinami dalykai.
Labai gaila, kad ji laidoj tiek vietos užėmė ir neišėjo išgirsti kitų žmonių.
O ką aš manau apie tokias diskusijas tokia ir panašiom temom prie kavos puodelio ar prabėgom- nu tai yra tiesiog neleistina. Kalba tai ten apie iš kurios pusės be pažiūrėsi yra tik apie vaikus- o vaikai , bent jau man, yra tikrai ne pramoginis dalykas, ir tokiom diskusijom šou tipo laidose kategoriškai nepritariu.