QUOTE(janta @ 2008 05 06, 20:04)
O kas bus, jei sulaukusi 35 m., sužinosi, kad turi vaisingumo problemų? Gydymasis ir tyrimai oi kiek ilgai užtrunka...
Aš pati nesulaukiu lėliuko jau šeši metai, iš jų trys metai - tai tyrimai, gydymas, laparoskopija, histeroskopija, 5 inseminacijos, 1 dirbtinis apvaisinimas, begalė vaistų ir etc. Problemų rado ir pas mane, ir pas vyrą. O atrodė, kad esu visiškai sveika ir kad negali būti jokių problemų dėl pastojimo.
Man jau 31 m, ir nemanau, kad reikia ko nors laukti. Šiuolaikiniai vadovėliai rekomenduoja gimdyti pirmą vaiką iki 30 m., o ne iki 35 m. kaip anksčiau. Aišku, gimdo ir 40-ties ir vėliau. Bet kiek nervų kainuoja išlaukti...Ir dar nežinant, ar kada išvis pavyks pastoti.
Taip kad moters pasirinkimas yra jos vienos reikalas. Vyrų bus, vyras gal ir nebus vienas vienintelis per gyvenimą, o vaikas liks pats svarbiausias ir vienintelis.
Kai moters sielą pradeda draskyti motinystės ilgesys, tuomet ir reikia planuoti lėliuką. Ne visoms jis gimsta iš meilės, kad ir kaip to norėtųsi. Geriau būsiu vieniša mama nei bevaikė.
mano drauge pradejo nesisaugot su SB kai jai buvo 23 ar 24 metai. Nuo 25 metu praejo daugyyybe testu, vaistu, kiausineliu isemimu, idejiimu, laukimu, pora sekmingu pastojimu, kurie bages po poros savaiciu, isviso turejo 4 nesekmingus IVF
ir va dabar jai 31 uz menesio sueis ir pirmas sekmingas (5) IVF leliukas pakeliui, siuo metu apie 14 savaiteliu jiem. Jai pasiseseke, kad SB taip anksti sutiko ir kad anksti pradejo bandyt. Nes net ji pati pasakojo, kaip nuejus i IVF klinika kitos poros i juos ziuredavo, vos ne 'ka cia toki jauni veikiat?'
tai, kad zinotai, kad pradesi ir iskart pasiseks, o jei ne? tada pradejus 35 gali tekt labai skausmingai pasiduoti po kokiu 6 metu
Other people's success is not your failure.
[/url]
Tikrai jau geriau buti vienisa mama, nei bevaike 
