Noriu, kad neliūdėtumėte

Gyvenimas be vyro, patikėkite, galite būti ne mažiau romantiškas, nei su vyru, svarbu atrasti spalvas
O štai vaikus reikia mokinti, mokinti ir dar kartą mokinti. Pvz: aš savo vaikui sakau: "yra visokių vaikų, šimtai tūkstančių, kurie turi kažką, ko neturime mes, pvz: vienas vaikas serga diabetu - jam būtina leistis insuliną kas kelias valandas; kitas - su klausos aparatu; trečias - kreivom kojelėm; ketvirtas - mikčioja, kai susijaudina; penktas - dar tebesisioja į kelnes, kai kažko bijo; šeštas - žvairas, todėl nešioja akinukus, pagaliau - septintas - jo tėvai gyvena atskirai, arba - jis neturi tėvo. Visi jie, šitie vaikučiai lygiai tokie pat vertingi ir mieli kaip Tu , o jei matai, kad kažkuri vieta jo silpnesnė nei tavo, - padėk jam, užjausk, priimk jį, nenusigręžk". Na, apie patyčias negali būti net kalbų, maniškis kažkaip ne iš tų teroristų.
Be to, kiek būna tokių situacijų, kai pareina ir pasakoja, kad štai, ano vaiko tėtis geria......

Tai būtina išaiškinti, kad kiekviena šeima turi įvairių problemų, ir taip atsitinka kartais, ir kad tai liga, nuo kurios pats žmogus kenčia, būtina jam padėti, ir negalima jo smerkti. Galbūt jis pasveiks ir grįš į normalų gyvenimą. O to vaiko negalima jokiu būdu pašiepti, nes jam ir taip nemalonu, jis ir taip kenčia, o ir pačiam neaišku, kaip gyvenime gali atsitikti, ypač tiems, kurie šaiposi iš žmonių nelaimių....
Na, va. Laikykitės, laimingos auginkite vaikus

Pagaliau, net žiūrėdama su sūnumi "Nekviestą meilę" - nepilną šeimą matau kaip visiškai atitinkančią šiuolaikinės visuomenės normas.