
Lietuvos sąlygom su vėdinimu žiemos sezonu yra susiję dvi problemos.
Pirmoji problema, tai šilumos nuostoliai. Nes iš kambario yra išmetamas šiltas oras, o iš lauko paimamas šaltas oras (beja, šilti kraštai kur patalpos kondicionuojamos turi atvirkštinę problemą - jie gaili to vėsaus oro, kurį išmeta iš patalpų

Kita problema yra diskomfortas, susijęs su šalto oro patekimu į patalpas. Čia būtų žmogui juntami šalto oro srautai, skersvėjai ir panašiai, kai į patalpą paduodamas žemesnės temperatūros oras. Šią problemą sprendžia labai įvairiai. Pavyzdžiui tavo paminėtas oro padavimas tam tikrose zonose (virš radiatoriu pvz.), taip pat paskirstytas oro padavimas (čia rąstiniai namai būtų pavyzdys, kai oras tolygiai patraukiamas per visas namo atitvaras ir nėra jokių srautų), difuzorių naudojimas. Visais šiais atvejais, kai nėra papildomo pašildymo, paduodamas oras susimaišo su kambario oru ir per tam tikrą laiką sušylą nuo name naudojamo šilumos šaltinio, t.y. radiatorių, šildomų grindų, židinio ir panašiai. Kartais naudojamas paduodamo oro papildomas pašildymas, pavyzdžiui darant specialų elektrinį ar vandens šildytuvą. Tačiau visais atvejais vėdinimo sistemos be rekuperatoriaus nesprendžia šilumos nuostolių problemos. Jų paskirtis užtikrinti pakankamą oro kaitą ir komfortą.
Pati dar nei karto nebuvau namuose, kur būtų sumontuota aereco sistema. Bet galvoju, jei daro specialistai, tai paskaičiuoja taip, kad skersvėjų ir šalto oro srautų namuose nebūtų. Įsirengiant tokią sistemą reikėtų domėtis, ar pagal normas užtektinai bus paduodama oro, ar nebus zonų, kuriose jausis šaltis, neatsiras skersvėjų ir panašiai. O klausimas "kas pašildo" tokiom sistemom nelabai vietoje. Tai tas pats, kas nuėjus į dviračių parduotuvę klausti, "koks variklis yra įdėtas šiame dviratyje".