QUOTE(westa @ 2008 07 28, 19:52)
išties kainos krenta, bet va kaip manot ar statybininkai nepradės mažint kainas ,,kažko" sąskaita.. t.y pigins medžiagas, ieškos mažiau kvalifikuotų darbininkų, prastės arba paprastės namų projektai, apdaila..nebeįrenginės va parduotuvių ir tt.. čia panašiai kaip su maisto produktais.. kainos nekyla, bet va pakuotės mažėja..
Gerb. Westa - ka as girdziu? Kainos krenta? Negali buti

Normali verslo praktika yra tokia: jei turi preke kuria sekasi sunkiai parduoti, tai arba lauki geresniu laiku ir tada ja parduodi, arba parduodi uz mazesne kaina. Mastantis verslininkas, nepuls masiskai statyti namu is anksto zinodamas, kad ju neparduos. Dauguma parduodamu butu pradeti statyti tada, kai krize dar nekvepejo ir statybininkai turejo visas garantijas, kad parduos tuos butus, nes zmones pirkdavo nepastatytus butus. Tai kam tiems statybininkams stengtis, jei perka viska is eiles? Situacija butu kitokia (o ji ir bus kitokia), jei buta pirkejas gali apziureti. Ateini ir matai kaip su ta kokybe, nepatiko - viso gero, eini kitur pirkti. O kadangi zmogus perka kate maise, tai paskui ir prasideda, zmogui pastato su broku, ta broka salina nenoriai, nes butas vis tiek jau rezervuotas, jei atsisakysi rezervacijos, ateis Petras ar Jonas ir nupirks, kol dar butai nepabrango.
Apie daugumos nauju namu kokybe net neverta diskutuoti. Kokybiskas naujas namas - veikiau isimtis nei taisykle.
Kita medalio puse, tai finansine piramide, kuri po biskiuka praranda savo tvaruma. T.y. Naujus namus state kas netingejo, tam net daug pinigu tureti nereikia. Smulki firmele pasiima paskola, nusiperki sklypa, padaro daugiabucio projekta, ji suderina, gauna leidimus... toliau labai noretusi rasyti, kad stato, bet is tiesu tai pradeda pardavineti "popierinius butus", jei paklausa didziule butai isgraibstomi per kelias savaites, dauguma zmoniu turi sudare preliminarias pirkimo sutartis, sumokeje rezervacijos mokescius, kiti sumoka is karto didesne dali pinigu... Toliau firmele neturedama pinigu, o gal net ir patirties statybose eina i banka, bankui parodo sutartis su busimais pirkejais. Taip uzsitikrina banko finansavima daugiabucio statyboms. Plius su bankui irgi naudinga, nes projekto vystytojas rekomenduoja imti paskolas banke, kuriame gavo paskola. Zodziu, visi turi naudos. Tada firmele pasisamdo rangova, sis pasisamdo subrangovus. Pasitaiko tokiu atveju, kad daugiabuti stato tik tam tikslui ikurta imone, kuri veliau bankrutuoja. Esme tame, kad zmones prisiimdami isipareigojimus sunesa pinigus avansu projekto vystytojams, bei avansu uztikrina pelnus bankams. Veliau firmele "prastumusi" keleta tokiu projektu tampa patikima banko partnere ir bankas suteikdamas finansavima kitiems projektams ziuri i tai kiek pro pirstus. Visa sita schema veikia dar efektyviau kai kainos vaziuoja i virsu, taciau tas kainas sukelia masiu elgesys. NT projektu vystytojai po biski kelia kainas, kelia tol kol zmones gali ipirkti. Kai zmones negali ipirkti, deramasi su bankais. Sie uzuot daline paskolas 20 metu, dalina jas 30 metu, kad butus galetu ipirkti tie, kurie dar ju neturi... Aisku PRas, kad butai brangs daro savo itaka. Tada vel rinka prisotinama ir bankai pakelia kartele iki 40 metu. Taip plusteli nauja banga.
Prie viso sito prisideda kruva aplinkybiu, kurios taip pat skatino gyventojus skolintis: tai
- kylanti ekonomika, rytojus atrodo labai sviesus, algos kyla, valstybe klesti;
- padidejusi NT verte. Zmogus pirko buta uz 100k, dabar jo verte 200k, butas yra pervertinamas pasiimama dar 100k, nusiperkama sodyba, nauja masina - kaimynas mato, kad Petras gyventi geriau pradejo, reikia ir jam imti paskola pirkti buta, kol jis dar pigus.
- pigus pinigai, t.y. zemos palukanos.
- vyravusi defliacija.
- noras zut but tureti savo (dazniausia priezastis - nuomos segmentas vis dar nera pakankamai isvystytas ir civilizuotas).
Taciau ateina ta riba, kuria perzengti nelabai galima: paskolas 50ciai metu dalinti pavojinga, skolu oficialiai vaikams palikti taip pat nelabai iseina, didele emigracija, mazejantis gyventoju skaicius, mazejanti perkamoji galia, infliacija, brangstantys energetiniai istekliai, palukanos vel pradeda dideti, vis garsiau rekiama apie krize...
Tad kyla klausimas: tai kur gi tos pasakos pabaiga? Ir kokia ji?
Jei kas zinotu, tas galetu susikrauti turtus...
Bet, gyventojams nerezervuojant butu, firmeles, ypac smulkesnes negauna pinigu projektu vystymui, nes neturi garanto bankui. Stringant jau pastatytu butu realizacijai, dideja sanaudos, negaunamas pelnas, kurio negalima reinvestuoti i kita projekta, kurio breziniai gal but jau seniai paruosti - kuo didesnis burbulas, tuo ji darosi sunkiau pusti ir islaikyti nesprogusi.
Papildyta:
QUOTE(Apuokas @ 2008 07 29, 14:52)
Aš pvz

norėčiau namo Žaliakalny, sodybos Plateliuose ir sodo pomidorams prie Kauno marių. Bet gilintis juk neverta, nes poreikiai labai skirtingi- kai kas va svajoja gyventi namuose kur net gyvuliams ne vieta
Na jei norai su galimybemis sutampa, tai kokios problemos?
Jei zmogus gyvena stoties rajone, prie 18-to konteinerio, tai jam ir molinis tvartas atrodo svajoniu bustas

- tad patikslinsiu savo skaiciavimus bustu poreikiui, pagal jusu metodika

Gaunasi 4 000 001 vnt