Tekantis upės vanduo nelaužo kelyje atsirandančių akmenų, bet juos apteka.
Kovoti nekovojant su iškilusiomis gyvenime kliūtimis yra DAO.
Kuo skiriasi DAO meistras nuo paprasto žmogaus?
DAO meistras yra nuolatiniame malonume. Pozityvios emocijos, gyvybingumas, gera savijauta, nesibaigiantis optimizmas, smalsumas, susidomėjimas yra DAO meistro kasdienybė.
Ar susiduria DAO meistras su kliūtimis? Taip jis susiduria su kliūtimis nuolatos, bet jis sugeba jas apeiti taip, kad visuomet išlaiko pusiausvyrą ir neįkrenta į patologines būsenas. Patologinių būsenų yra įvairių, bet visas jas vienija vienas bruožas nebėra vidinio pasitenkinimo. Įtampa, nerimas, baimė dėl rytojaus, dėl artimųjų, dirglumas, irzlumas, nervingumas, gyvybingumo stoka, išsekimas, prasta savijauta, kankinančios mintys, bloga nuotaika ir t.t. DAO meistras visa tai apeina. Susidūręs su kliūtimis DAO meistras sugeba taip mąstyti, sureaguoti, kad išvengia įkritimo į nepasitenkinimo duobę.
Gaunasi paradoksas DAO meistras susiduria su kliūtimis nuolatos, bet jokių kliūčių jam nėra!
DAO meistro gyvenime atsitiktinių įvykių nebūna. Jeigu įvyksta kažkoks įvykis, tai jo DAO meistras troško. DAO meistras nestato jokių tikslų, bet jam viskas pildosi. DAO meistras nežino kas yra kelias, bet jis visuomet kelyje. DAO meistras neieško ir nežino kokia gyvenimo prasmė, bet jis visuomet prasmėje. DAO meistras nežino kas yra išmintis ir neieško jos, bet jis visuomet išmintyje.
Ar kiekvienas gali tapti DAO meistru? Nuo ko pradėti?
Kiekvienas gali tapti DAO meistru, o pradėti galima, kad ir nuo to, jog nėra jokių DAO meistrų...
Pagal visas išvardytas DAO meistro savybes akivaizdu, kad tas DAO meistras yra paprastas žmogus, pasitikintis Dievu ir plaukiantis Jo irkluojamoje valtyje per gyvenimą.
QUOTE(Džiaugsma @ 2008 05 13, 18:22)
Pagal visas išvardytas DAO meistro savybes akivaizdu, kad tas DAO meistras yra paprastas žmogus, pasitikintis Dievu ir plaukiantis Jo irkluojamoje valtyje per gyvenimą.
Tikrai taip. Tas, kuris 100% atsidavęs Dievo valiai irgi gauna panašų vidinį pasitenkinimą kaip ir DAO meistras.
Dar galima sulyginti su mažo vaiko egzistavimo stiliumi. Tik vaikas dar neturi patirties, o tai reiškia ir išminties.
DAO ir religingumas dvi skirtingos galimybės. Tikras religingumas yra religinė pajauta ir tai retenybė. O religinio tūrinio žinovų milijonai. Žinovai mintinai cituoja bibliją, diskutuoja apie Dievą be galo be krašto, bet ten nėra religingumo. Religingas apie Dievą, bibliją nediskutuos nes nesuras apie ką diskutuoti, jis tuo gyvena.
DAO yra visiškai kita galimybė, tiems, kurie neatranda savyje religingumo džiaugsmo.
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 13, 20:42)
Religingas apie Dievą, bibliją nediskutuos nes nesuras apie ką diskutuoti, jis tuo gyvena.
Nesutinku su šiuo teiginiu. Ir gyvendamas tuo, žmogus gali diskutuoti ir cituoti bibliją - tai vienas iš būdų tobulėti: apreiškimai gali ateiti bemąstant, beskaitant, bediskutuojant... Tai patyriau ne kartą ir esu tuo įsitikinusi.
Paskaityti dar kartą, padiskutuoti dar kartą... Toks poreikis atsiranda tuomet kai nebėra religingumo!
Nėra pastovaus religingumo! Religingumas yra visados tik čia ir dabar, jis pasireiškia konkrečioje situacijoje arba ne. Jei pavadino tave kas nors kaip nors, o tu įsižeidei reiškia religingumas nepasireiškė. Religingas net Biblijos neskaitys! Skaito tik tie, kurie neteko religingumo, jiems reikalingas priminimas...
Nėra pastovaus religingumo! Religingumas yra visados tik čia ir dabar, jis pasireiškia konkrečioje situacijoje arba ne. Jei pavadino tave kas nors kaip nors, o tu įsižeidei reiškia religingumas nepasireiškė. Religingas net Biblijos neskaitys! Skaito tik tie, kurie neteko religingumo, jiems reikalingas priminimas...
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 13, 16:06)
. Įtampa, nerimas, baimė dėl rytojaus, dėl artimųjų, dirglumas, irzlumas, nervingumas, gyvybingumo stoka, išsekimas, prasta savijauta, kankinančios mintys, bloga nuotaika ir t.t. DAO meistras visa tai apeina. Susidūręs su kliūtimis DAO meistras sugeba taip mąstyti, sureaguoti, kad išvengia įkritimo į nepasitenkinimo duobę.
Prašyčiau praplėsti šitą teiginį- kuria kryptimi meistras pasuka savo mintis? Kad viskas tik iliuzija? Kad viskas baigiasi, kaip ir prasideda? Įdomu, kokia pagrindinė Dao meistro mąstymo vinis?
QUOTE(barsukele @ 2008 05 14, 07:30)
Prašyčiau praplėsti šitą teiginį- kuria kryptimi meistras pasuka savo mintis? Kad viskas tik iliuzija? Kad viskas baigiasi, kaip ir prasideda? Įdomu, kokia pagrindinė Dao meistro mąstymo vinis?
Tekant gyvenimo upėje kiekvienas susiduriame su kliūčių įvairove. Tai gali būti bendravimo su aplinkiniais sritis, darbas, šeima, materialinių, buitinių dalykų sritis, savijautos, emocijų, pojūčių, sveikatos sritis. Bet beveik visose srityse atsirandančių problemų priežastis yra protas. Visos kančios tik nuo proto! (Rytų išmintis). Nematantis savo proto pasmerktas vykdyti jo komandas automatiškai ir žinoma kentėti. Išvysti savo protą, tai reiškia praregėti. Tai galima sulyginti su šviesos uždegimu tamsiame kambaryje, kuriame išvystate jums komanduojantį ir jus kankinantį generolą. Kol žmogus nemato to generolo jis jam pavaldus. Bet jeigu jis apšviestas šviesos, tai generolas netenka visų galių ir tampa apgailėtinu, primityvu. Matantis savo protą yra laisvas nuo jo neigiamos įtakos. Dabar protas tampa pažabotu tarnu atliekančiu tik jam skirtas funkcijas ir jis įgauna visiškai naują savybę mąstyti ir visiškai kitaip nei vien tik mąstė iki šiol. Tas kitoks mąstymas tampa nauja, papildoma galimybe susidūrus su kliūtimis. DAO meistras gali puikiai suderinti paprastam žmogui du nesuderinamus mąstymus ir naudotis abejais. Todėl susidūrus su kliūtimi jis turi žymiai platesnį pasirinkimo asortimentą nei tarnaujantis tik vienai mąstymo variacijai vienam protui.
Galima sakyti, kad DAO meistras turi mažiausiai du protus. Turinčiam tik vieną protą, kitas protas, kuriuo naudojasi DAO meistras bus nepriimtinas, beprotybė, kvailystė. Bet DAO meistrui jis toks pat įprastas ir jis į jį gali taip pat natūraliai atsiremti kaip kiekvienas remiasi į savo įprastą protą...
apie 2 protus prasome konkreciau. ar tai asmenybes sudvejinimas ar kazkas subtiliau?
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 14, 11:26)
Galima sakyti, kad DAO meistras turi mažiausiai du protus. Turinčiam tik vieną protą, kitas protas, kuriuo naudojasi DAO meistras bus nepriimtinas, beprotybė, kvailystė. Bet DAO meistrui jis toks pat įprastas ir jis į jį gali taip pat natūraliai atsiremti kaip kiekvienas remiasi į savo įprastą protą...
Tai ką veikia tas antras protas? Kontruoliuoja pirmąjį?
Manau, iš kiekvieno mokymo žmogus turi pasiimti tai, kas jam priimtiniausia, kas konkrečiai jam reikalinga. Pvz., man labai padeda vu vei principas, kurio moko daoizmas. Tai apibūdinama kaip veikimas neveikiant 
Perdėtas veiklumas, energijos naudojimas yra labai kenksmingas, būtent todėl tiek daug žmonių, kurie visą laiką ką nors "veikia" (deda begalines kūniškas pastangas) kenčia nuo išsekimo, psichinių ir fizinių sutrikimų 
Iš tikrųjų pati veikla turi būti lengva, tarsi išplaukianti iš vidaus su džiaugsmu, pasitenkinimu. Tada jautiesi laimingas, o pati veikla būna ypač sėkminga. O įdomiausia tai, jog atrodo, kad nieko nedarei, o viskas kuo sėkmingiausiai įvyko Tai aš vadinu plaukimu valtele, kurią irkluoja Dievas.
Perdėtas veiklumas, energijos naudojimas yra labai kenksmingas, būtent todėl tiek daug žmonių, kurie visą laiką ką nors "veikia" (deda begalines kūniškas pastangas) kenčia nuo išsekimo, psichinių ir fizinių sutrikimų Iš tikrųjų pati veikla turi būti lengva, tarsi išplaukianti iš vidaus su džiaugsmu, pasitenkinimu. Tada jautiesi laimingas, o pati veikla būna ypač sėkminga. O įdomiausia tai, jog atrodo, kad nieko nedarei, o viskas kuo sėkmingiausiai įvyko Tai aš vadinu plaukimu valtele, kurią irkluoja Dievas.
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 13, 20:42)
Tikrai taip. Tas, kuris 100% atsidavęs Dievo valiai irgi gauna panašų vidinį pasitenkinimą kaip ir DAO meistras.
Dar galima sulyginti su mažo vaiko egzistavimo stiliumi. Tik vaikas dar neturi patirties, o tai reiškia ir išminties.
DAO ir religingumas dvi skirtingos galimybės. Tikras religingumas yra religinė pajauta ir tai retenybė. O religinio tūrinio žinovų milijonai. Žinovai mintinai cituoja bibliją, diskutuoja apie Dievą be galo be krašto, bet ten nėra religingumo. Religingas apie Dievą, bibliją nediskutuos nes nesuras apie ką diskutuoti, jis tuo gyvena.DAO yra visiškai kita galimybė, tiems, kurie neatranda savyje religingumo džiaugsmo.
Dar galima sulyginti su mažo vaiko egzistavimo stiliumi. Tik vaikas dar neturi patirties, o tai reiškia ir išminties.
DAO ir religingumas dvi skirtingos galimybės. Tikras religingumas yra religinė pajauta ir tai retenybė. O religinio tūrinio žinovų milijonai. Žinovai mintinai cituoja bibliją, diskutuoja apie Dievą be galo be krašto, bet ten nėra religingumo. Religingas apie Dievą, bibliją nediskutuos nes nesuras apie ką diskutuoti, jis tuo gyvena.DAO yra visiškai kita galimybė, tiems, kurie neatranda savyje religingumo džiaugsmo.
Ka reiskia tikras religingumas? Kaip galima buti tikinciu ir apie tai nediskutuoti? Tikejimas ir gyvenimas eina kartu.
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 13, 21:59)
Paskaityti dar kartą, padiskutuoti dar kartą... Toks poreikis atsiranda tuomet kai nebėra religingumo!
Nėra pastovaus religingumo! Religingumas yra visados tik čia ir dabar, jis pasireiškia konkrečioje situacijoje arba ne. Jei pavadino tave kas nors kaip nors, o tu įsižeidei reiškia religingumas nepasireiškė. Religingas net Biblijos neskaitys! Skaito tik tie, kurie neteko religingumo, jiems reikalingas priminimas...
Nėra pastovaus religingumo! Religingumas yra visados tik čia ir dabar, jis pasireiškia konkrečioje situacijoje arba ne. Jei pavadino tave kas nors kaip nors, o tu įsižeidei reiškia religingumas nepasireiškė. Religingas net Biblijos neskaitys! Skaito tik tie, kurie neteko religingumo, jiems reikalingas priminimas...
Nesamone, gal tu nori pasakyt kad atsimeni viska kas yra Biblijoje? Gyvendamas tu turi ivairiu laikotarpiu ir ivairiu situaciju, kuriuose Biblija tau kalba, skirtingu laiku skirtingai. Tai gyvas Dievo zodis, ir sakyti kad Biblijos nereikia skaityti yra kvaila. Religingam zmogui gal to ir nereikia, taciau tikinciam gyvam zmogui, Dievo zodis visada ras ka pasakyti.
QUOTE(barsukele @ 2008 05 14, 13:09)
Tai ką veikia tas antras protas? Kontruoliuoja pirmąjį?
O jus apibūdinkite savo proto savybes? Tai ir bus programa pagal kurią priversti veikti, reaguoti.
Ir apibūdinkite kokios bus priešingos savybės? Ten jau bus visai kiti stimulai, kitos reakcijos į tuos pačius įvykius, kiti poelgiai visiškai kita programa.
Jeigu norite išvysti savyje esančią programą reikalinga kitokia programa. Norint sužinoti kas yra tamsa reikalinga šviesa. Pati tamsa be šviesos savęs apibūdinti negali. Lygiai tas pats ir su protu. Norint išvysti savo protą reikalingas kitoks. Kodėl visąlaik turime šokti tik pagal vieną programą, jeigu yra dar ir visiškai kitokia. Šokantis tik pagal vieną programą neturi pasirinkimo laisvės. Tokio žmogaus gyvenimas yra nulemtas. Visas reakcijas ir emocijas galima surašyti ant vieno popieriaus lapo neprireiks nei lapo. Ten labai aiški ir gana primityvi programa. O pasmerktojo gyventi pagal šią programą esmė kaip ant delno. Suradę savyje kitą protą, būsite šoke iš nuostabos! Ir jeigu būrėjos dar kažką buria šokančiam pagal vieną programą, tai jus stebėsitės ką ten burti kai toks klaikus primityvas ir visa esmė kaip ant delno. Jus matysite esmę! Visus žmogaus stimulus, reakcijas, žinosite kokios gali pas jį būti emocijos, kokios retenybė, arba išvis nėra ir t.t.
