Negražūs pokštai

Telefonines nesamones as irgi prisimenu ir darbo ieskojom, ir prostitutes-vyrus uzsakinedavom, o viena draugiaska taip "isismagino", kad paskambinus kazkokiai moteriskei pareiske -- tavo vyras pas mane lovoj nuogas guli

Dar bajeris budavo, jeigu zmogus paskambina sumaises numeri, teiraujasi, tarkim, Onutes, tai imi ir atsakai -- jinai dabar su Robertu isejo. Kas tas Robertas? Ai, tu jos paklausk kai gris

Jo jo. Pakvieti ką iš šeimos pašnekėt tyčia, nors ir ne Petriukas ar Petriukė, kurių ieškoma

Ech, tiek galima būtų pripasakoti pokštų, tokių nerealių yra, bet kad konfidencialu perdaug, sulėks po to atpažinę kiti buvę dalyviai, sakys: ė, tu, ko čia viešini

tai visiškai ne tas pats. visų pirma sureaguota būtų,jeigu nuolat skambinėtų,antra niekas nieko negrasino. Dabar 112 sulaukia dar ir ne tokių skambučių,bet... nu jeigu kartojasi,tada gal ir tikrina,bet jei ne,tai ne. turi jie ir taip ką veikt,o tokius visokius bajerius nurašo arba psichiniams ligoniams,arba šiaip.



taigi rašo,kad ir buvo juokinga.močiutė gali visai jauna būt,mano draugės močiutei suėjo 50,kai draugė buvo gal 5toj klasėj. Nu ji jauna pasigimdė, draugės mama irgi,taigi


nu čia geras,dar negirdėjau taip

visai miela tik knyga, jaučiu, sugadinta buvo, o "knygynas" ir sulipęs sąsiuvinys - faina, aš norėčiau tokių pokštų (kad man kas iškrėstų)
Papildyta:


Taigi čia tema "NEGRAŽŪS POKŠTAI", vadinasi, kai kurie jų juokingi ir nieko blogo nedarantys, o kai kurie piktybiniai. Žmonės, kurie pasipasakoja tuos tikrai negražius pokštus, kažin, ar pasielgtų dabar taip (na, kai kurie - taip), juolab, kad tai praeities prisiminimai, kai ir proto ne per daugiausia buvo

Aš kai pasakoju pažįstamiems savo pokštus, tai raudona būnu, ir priduriu: "Dabar pamatyčiau ką nors taip darant, nė už ką neleisčiau ir dar gerai gautų į kailį". Bet faktas, kad AŠ juos pridariau....

Vieną vakarą, gal apie 23 val. rašau sesei sms (mes abi seniai suaugusios, gyvenam šeimyninius gyvenimus), "daryk duris". Sesė guli lovoj, jau vos ne miega, bet atsikelia ir laukia manęs. Laukia laukia, nieko nėr, sako vyrui "einu į lauką, gal kodo nežino". Išeina, laukia. Pareina, dar kažkiek palaukia.... po to sakė nusispjovė. Kai pasakojo, tai iki ašarų juokiausi.

Prieš keletą metų buvau pas sesę Norvegijoje. Tuo metu ji buvo katik pradėjusi dirbti naujame darbe. Lankė senelius, juos apipirkinejo, eidavo kartu pasivaikščioti ir t.t. Déjà, pasitaikydavo truputį keistokų...štai vienas gavo jos telefono numerį ir skambinėdavo be perstojo dieną naktį paklausti "kada tu man duonos parneši?" arba pasakyti, kad pas jį grietinė baigėsi... Nusprendėm, kad reikia kažkaip senioką "pamokyti"...
Iš pradžių naktį atsiliepusios lietuviškai šnekėdavom kol tam atsibosdavo klausyti ir padėdavo ragelį (aišku už kelių minučių vėl skambindavo), paskui, kadangi aš tuo metu kaip tik turėjau labai įkyrų gerbėją prancūzą, kuris man irgi ištisai skambinėdavo nusprendėm peradresuoti skambučius jam....
Vėliau sužinojom, kad senukas taip ir skambinėjo prancūzui dar kelias dienas, o paskui neiškentęs nuėjo į firmą pasiskųsti! Kas čia per betvarkė, kad tuo pačiu telefonu atsiliepia vis kažkas kitas ir kalba bet kaip tik ne norvegiškai! Ir kaip čia jam niekas duonos pirkti neskuba! Déjà, liko nesuprastas ir išbartas....
Na, o prancūzui irgi pravertė tokia pamokėlė....keletą dienų negalėjo man skambinėti, nes jo paties telefonas nuolat skambėjo....

cia geriausia sios istorijos dalis

reikes man irgi taip sesei padaryti

Buvo vienas toks juokingas Anglijoj, pasakojo bendradarbis sposininkas, tai vat, buvo dirbo kavinej, ateidavo toks lenkutis, pastovus pirkejas, visada pasnekedavo, maloniai pabendraudavo, jo megstamiausia kavine super klientelis vnz. Vienas bendradarbis sugalvojes dar labiau isiteikt, sumaste pasilabint jo kalba labai paslaugus mano pazistamas jam isverte, ir tas jo bendradarbis lauke visas laimingas ateinant lenkucio. Lenkutis izengia pro duris ir jo bendradarbis issisiepes:
Hello kurwa

Tai vat, raitesi mano pazistamas ten pasislepes kaip bande is situacijos iseit jo bendradarbis kai jam paaiskino kad cia visai ne laba diena pasake

Nerealiai

Į lenkų ir kalbų temą... Gyvenau Lenkijoje, kartu gyveno kita užsienietė, kuri irgi mokėjo lenkų kalbą (bei anglų). Buvome prie užtvankos, deginomės, maudėmės, nu ir patikau aš vienam lenkui. Atvarė kabinti, pašnekėt. Mano toji draugė irgi ne pėščia, negi tylės kaip trečia koja? Jinai nors ne anglė, bet angliškai į jį prabilo. O dar ji tokia balta buvo, nors ir vasara, su tokia plačia skrybėle, nu kaip tikra britė Tas regis nedurnas, tik gal kategoriškas mano gerbėjas, nesupranta jis žmogus anglų. Aš tingiu liežuvį perdaug laužyti ir taip svetimoje šalyje, tai sakau jai viską lenkiškai, o ta man angliškai, ir jam - angliškai. Jis jai sako lenkiškai - ji teigia, kad nesupranta ir vėl kreipiasi į jį angliškai ir liepia man atseit išverst Aš jau ten lūžtu jai lenkiškai atsakinėdama, o tas nepagauna kampo visiškai. Per mane bando tipo tu jai pasakyk taip ir taip, tą ir tą. O aš jai - lenkiškai, na gal ką ir rusiškai įterpiu, bet pagrindas tai lenkiškas, kad ir ne ta švariausia kalba, nu bet
Žodžiu, išdūrinėjo ji ir aš labai ilgai tą vaikiną/vyrą, nes po to jis mus dar lydėjo, autobusu važiavo, o ten ilgas reisas nuo užtvankos. Aš galiausiai nebeištvėriau, sakau ar tu durnas, gi aš tai jai lenkiškai sakau ir ji supranta Jis tada susigraibęs tipo nujautė, suprato, kad mes čia išdūrinėjam, bet garantuoju, kad ne iki galo jis suprato, nes perdaug jau ten rimtai jis viską, tiek stengėsi kalbėti, suprasti, nors ji jam kaip moteris visai ir nepatiko

su tai telf. skambuciais
pamenu, skambineti pradejo vaikinukas kazkoks - panasiu laiku kai laukdavau savo kavalieriaus skambucio (cia dar kai mobilku nebudavo ir kai nenoredavai kad atsilieptu kitas seimos narys i tavo laukiama skambuti ) na ir viena karta paskambina teiraujasi Kristinos (mano šeimoje tokiu nebuvo), kt, ir taip kartojasi kokius 4-5 kartus. vis pasakau kad tokios nera negyvena ir kad ne cia pataike. na ir vel po savaites gal skambina jis. jau zinodavau kada skambina jis - nes budavo is kt miesto skambutis ir pas tevus buvo toks aparaciukas prie telefono, kur fiksuodavo skambinanciojo tel.nr. nu jau nervas paėmė mane, galvoju pabusiu as tau ta Kristina tai gal metus laiko buvau jo Kristina. pirmiausia klausinejo kodel tiek laiko apsimetinejau kad as ne kristina ir jis ne ten pataike ir skambindavo man kas savaite, kas dvi, kviesdavo i pasimatymus kur "mes pirma karta susitikom, prie fontano kaune" vis issisukinedavau, kad tai i kaima isvaziuoju tai vel kur, kol viena karta sutikau "ateiti i pasimatyma"
po to matyt nesulaukes manes prie fontano labai isizeide, kad po to jau nepaskambino nei vieno karto. o apie ji zinaojau praktiskai viska, skambindavo ir valandu valandas man pasakodavo apie save, savo seima bei "busima musu seima"
zodziu sudauziau sirdi zmogui telefonu jo nei macius tik girdejus, ir paciam taip sakant prisiprasius

Geras irgi
Vėl priminėt. Vaikščiojau kai buvau gal kokių 10 metų po savo gyvenamą rajoną ir žiūriu, kad vis eina ta pati mergina šalia, gal kokių 15-16 metų jai buvo. Tokia labai įsimenamų bruožų ji ir labai į mane vis žiūri. Nu žiūri lai žiūri... Kitą kartą vėl vaikštau, vėl ją sutinku. Ir vėl jinai labai žiūri Nu ir žiūrėk sau Kitą sykį vėl ji Ir iš kur ji imtis pradėjo? Anksčiau rajone nepastebėdavau jos. Kol galų gale ji ėmė mane kalbinti. Sako: tu Ramunė? Aš: ne. Sako negali būti, gi tu Ramunė Bet ji taip draugiškai, neatrodė, kad ta Ramunė būtų ją kažkaip nuskriaudusi ar ko skolinga. Aš tokia pakalus vaikas buvau, be kompleksų didelių. Sakau nu gerai, taip, aš Ramunė Nudžiugo ji. Ir pradėjom kažkaip bendrauti, šnekėtis. Gaila, tiksliai nepamenu jau kas ir kaip, ko ji manęs klausinėjo tiksliai, kas ta Ramunė, bet pamenu, kad labai ji manęs ištempus ausis klausydavosi ir labai taip įdėmiai, bet labai taip pozityviai ir draugiškai klausėsi, elgėsi. Bet aš kažkodėl nenorėjau pasakoti tiesos apie save. Gal visgi kažkokia savisauga. Tai aš jai pasakodavau savo kaimynių istorijas, kurias jos iš šeimos pasakodavo Pamenu kaip pasakojau, kad mano mama neva girtam tėvui su keptuve per galvą davė ir pan. O čia buvo kaimynės istorija, nes jos tėvukas gerdavo. Na ir panašiai.
Kol taip prasitampius vos ne visą vasarą mane ji ėmė užknisinėti, nes būdavo iš tolo pamato ir rėkia: Ramune, Ramune O juk gali eiti pro šalį kas nors, kas mane tikrai pažįsta ir bus po to nei šiaip nei taip, kad mane ramunina Ir galiausiai aš jai išrėžiau: ne Ramuuuuunė aš, apgavau tave, viską išgalvojau Nuliūdo ji Bet...
po to vistiek sumąstė, kad galime vistiek draugauti Tai dar kažkiek pasivaikščiodavom ir po to nežinau kur ji dingo, nebematydavau, gal išsikraustė kitur gyventi...