Negražūs pokštai

prieš pusantrų metų teko vasarą praleist užsieny. gyvenom dideliam name 7 užsieniečiai. toje pačioje pasakų pilaitėj gyveno ir 32 metų diedas tikrąja to žodžio prame. Iš išvaizdos ir mastymo toks "įstrigęs kažkur laike". Totalus idioto prototipas. Lenkas, kaip nekeista. tas dvimetrinis diedas grįždavo po darbo vidurdieni (kai temperatūra lauke +25) nusimaudavo savo patriotišką lenkišką maikę kaip baywacth'as ir gerdavo natūraliai šiltą pieną, kurį laikydavo spintelėje (kad nesuklaidinčiau - šaldytuvą mes turėjom, ir gana neprastą). sekantis žingsnis - šiltas alus (iš tos pačios spintelės). feee kaip šlykštu buvo žiūrėt. be to kai gyveno mums už sienos jau toookius garsus is savo tupyklos leisdavo, kad net kurčias būdamas būtum išgirdęs (nuo dainalimo ir stenėjimo iki aimnavimo)... taigi vieną gražią dieną tas lenkas sumetė savo skalbinius i skalbiankę ir išėjo. sedžiu virtuvėj su dviem kitais lenkais (faini žmonės, ir didelės simpatijos savo tautiečiui tikrai nejaučiantys) ir nėr ką veikt. bet tik žiūūū... skalbiankė veikia. ir žinom kieno turtas ten viduj. su lenkais susižvalgėm ir nusprendėm kazką padartyt. o gi žiūrim pienas ant spintelės tiesiog prašosi būti įpilamas į minkštiklio skyrių. kaip tarėm taip padarėm. tik deja nepatiktinom pieno galiojimo datos, tai pylimo procesu pradėjo gabalai raugo krist vietoj balto skystimėlio. fuiii.... išsigandom, kad mūsų sugyventinis užuos tą negerą kvapą. nieko po ranka neturėjom tai fairy ipylėm....
nu negražiai mes ten pasielgėm bet mirėm iš juoko kaip reikalas..
p.s. diedas lenkas nieko net nepastebėjo.
p.s.2 nuo to laiko savo skalbinių be priežiūros nepalikdavau, bo žinant tą lenkų tautos solidarumą... kad tik kas kam nebūtų ko pašnibždėjęs. bijojau rast savo skalbinius kokiu skiedikliu trenkiančius.

Nu taigi nieko keisto ... pienas ir alus iš spinteles mirtinas derinys




Dzievuliau, dzievuliau nu kad ir įstrigęs laike, bet kai mano bendraamžis pavadinamas diedu vistiek kažkaip baisu labai pasidaro

na, kiek jam metų sužinojau gerokai vėliau. bet pagal priekini vaizda tikrai i 4-tą dešimtį niekaip neįsipaišė.

Prisiminiau dar kelias istorijas, kurios tik laikui praėjus juoką kelią, o tuo metu tai mažiausiai juokas ėmė...Na gal nuo pirmosios...

Na, man jau kaip taisyklė, durniausios istorijos nutinka svetur.. taip ir ši.
Vasarą gyvenau Londone, vienoj pasiturinčioj šeimoj buvau Au pairė. Eilinė diena, susiruošiau išeiti i miestą, nes visi darbai atlikti. name buvo signalizacija ir bet kur einant, ją reikėdavo įjungti. O sugrįžus per tam tikrą laiko limitą ją išjungti, nes kitaip jau pradėtų kaukti.. Na išeidama suvedžiau viską kaip priklauso, nors jau klaviatūra durnavodavo ten, ir reikdavo kelis kartus vesti kodą per naują, o po 3čio karto užblokuoja taip pat. užrakinu duris, o žiūriu,palikau langą pradarytą apačioje, tai kam ta signalizacija.. atrakinu duris, pradeda pypsėti kaip visada,einu išjungti kad nustotų, vieną karrttą vedu, blogas kodas rašo, antrą kartą blogas.. o mama mia.. jau rankos dreba, liko paskutinis bandymas 3čią kartą vedu ir vėl error ir prasidėjo kaukimas, o jėėėzau o šeimininkai buvo įspėję, kad jei susijungia, reikia pranešti tarnybai, nes po minutės susijungia su policija ir tada jau ji atvaro. viskas galvoju, atvažiuos ir išveš mane čia nu ką, bėgu sakmbinti jau tuo nr,kadangi teelfonai nešiojami, tai spėkit, ar jį radau savo vietoj mobilus mano išsikrovęs... signalizacija kaukia, aš po namus dudous ieškodama telefono. ateina kaimynė, nes mato,akd durys pradarytos ir garsas po visą rajoną sklinda vos ne, sakau viskas ok, tik nerandu telelefono, paskaiu radau po sofa vaikinuko darbas skambinu jau tai agentūrai, balsas dreba, mano anglų kalbos žinios kažkur dingo, sako, sakyk slaptažodį žinojau, kritinėj situacijoj ir jis dingo iš galvos.. po to prisiminiau.. jis man sako ką daryti, o aš negirdžiu per tą kaukimą, sako reikia stabdyti, nes jau su policiaj susiekta nesiuspaudžia mygtukai,ką jis amn sako, sakau viska,s nieko negaliu padaryti, darykit ką norit, nesispaudžia amn tas nulis nors užmušk o tas, kai kokia gimdančiai sako, nusiramink,nusiramink ,dabar giliai įkvėpk ir iškvėpk, įkvėpk ir iškvėpk vien nuo to sakinio man juoaks suėmė, na tada jau susapudžiau,ką reikėjo ir pagaliau nutilo. policija neatvažiavo ačiū die, nes jie perspėjo,kad netikras alarmas... po kelių min skambina šeiminikas, sako, kas čia buvo, mane iš konferencijos ištraukė, sako,pas jus namie signalizacija nesustoja.. nieko ,sakau viskas gerai, pasakysiu kai gryšit...
Pirmas darbas sekančią dieną buvo kvisti meistrus ir keisti klaviatūrą, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų....

tai va, čia viena istorija...


Papildyta:
Dar toks nutikimas buvo, toj pačioj vietoj, kelios dienos po to įvykio..
Kai vyko smiltpelės paieška keičiau narvelį, o juos uždariau kitur, 2 laikė narvelyje..bet kadangi labai mėgstantys pasprukti, tai vienas sugebėjo pabėgti . tiksliau viena.Ta ,kuri pasiliko įdėjau atgal į narvą, o kitos niekur nėra, o kai tokio didumo, tai kur rasi ją, kviesk nekvietus, nieko nors sugundydavo ją su tolet popieriaus ritinuku, nes labai mėgdavo graiužti, tai teriekdavo ant žemės apdėti kur ir apsirodydavo, jei pasprukdavo,o dabar nieko žinojau kaip vaikai myli juos, viskas galvoju, čia policija, čia dar tas pabėgo, išspirs mane iš čia. durys į sodą buvo pradarytos,iš to kambario,kur narvelis, užmečiau akį, o ten katinas tupi ir kažką ėda viskas, galvoju, pelytei amen, matyt spruko į lauką ir tas katinas pagavo kaimynų... nu ir ką jūs galvojat, einu artyn ir pasirodo tikrai matau kad ėda kažką pukuoto išsigando tas katinas ir pabėgo,palikęs pusę pelės einu artyn žiūrėti, ir įsitikinti,kad jau viskas... o pasirodo, kad ten per daug pilka o ta augintinė buvo su baltom dėmėm.. nors ir pelės mano priešas nr 1, labai bijau, bet prie pusiau nuėstos priėjau brrrrr bet pasirodo buvo ne ji momentui atsikvėpiau, bet kur rasti aną..
Gerai,akd daėjo man pažiūrėti i tą dėžę, kur iškračiau šiukšles, ir drožles, ant kurių būdavo, pasirodo, ji ten išoko, ir knisas, urvus daro tai visa laimė... buvo dar viena operacija x ją tapr tų šiukšlių pagauti, na bet tą jau šiaip ne taip atlikau ir sėkmingai sugrįžo į savo namus. po to jau jų nebeikeičiau, apsistojau tik su jūrų kialytėmis - jos didesnės ir ne tokios greitos

Gerulės istorijos ir pasakot mokat šauniai

pritariu

Prisijuokiau.

O as prisiminiau, kai su brangiausiu sugalvojom mano puskei sunybe iskrest...
Inai tokia pagyrune visa gyvenima buvo... Kad gerbeju kruvos, visi kabina, per gatve zodziu nepereina, kokia ji grazi..
Bajeris buvo daromas su telefonu zinoma mano brangiausiojo nr ji neturejo, tai pradejom ja atakuot sms'ais is jo nr...
Pradzioj parasem, kad labai jau noriu susipazint, labai inai grazi, va gavau jos nr, ir laukiu aikstelej masinoj prie jos namu...
Ta atraso "gerai, tuoj ateisiu"...
Na po 10 min pareina sms "cia tu su raudonu golfu?"
atrasau "jo, sesk vidun"... Nors randuos apie 50 km nuo jos namu, vaizduote daro savo, raitomes su brangiuoju iki nukritimo isivaizuojam, kaip is niekur nieko sedi zmogus sau aikstelej masinoj, ilipa ne zodziu nepazistama varna tau i masina
Ta raso "Tu kur nuvaziavai?! As tik rankenele spejau priliest, gi sakei sest i masina!" Vajetau, mirem iki nukritimo rasau "mazule, mentai pagavo, padek", ta raso "pats kapstykis, as einu namo", rasau vel "palauk 10 min, griztu tuoj"... Praejo 15 min... praejo jau pusvalandis, tada inai raso "vsio,lyt pradejo, einu namo!"
Oj prisijuokem tada
Buvo dar bajeris su ta pacia puske, kai jai laiskus su drauge rasydavom, atseit nuo gerbejo... Dieve, kiek raitydavomes ir is laisku, ir is jos pasakojimu, kai pasakodavo apie laiskus ta, ko mes tikrai neraseme na, mego girtis mergaite visad... Dar db tokia pati likus kvailoka

na ir as meginsiu bajeriuka papasakot
bajeriu cia viskas patapo tik po kurio laiko atejus suvokimui ka as ten is tikruju nuveikiau
budama maza ir smalsi bet jau samoningo amziaus (kad prisimenu) apkraustydavau visus namu kampus kad zinot kas kur padeta
tevu miegamasis ne isimtis irgi, tai mazam stalciuke radau idomiu tokiu daikciuku kurie buvo vienareiksmiskai ivertinti kaip balioneliai, ipakavimo nepamenu toki palaidi ir kazkoki miltuoti, ir turejo jie tik viena broka buvo nespalvoti o visi kazkoki balksvi
kadangi balionas yr balionas, as kiek radau visus pripuciau ir palikau tam kambary, paskui matyt svarbesniu reikalu atsirado... gaila vienintelio tevu reakcijos niekaip nepamenu toj vietoj balta deme pas mane.
bajery supratau patikekit tik po daugelio metu supratimo akimirka jausmas buvo idomus:)
galbut sekmingos moralizavimo kampanijos deka dabar turiu du jaunesnius brolius

Įtariu, tėvų veidų išraiškos įėjus į miegamajį buvo vertos žurnalo viršelio

čia vos kelnių neprimyžau iš juoko.

mano kiemo draugelis, kai buvo kokių dvylikos metų pacanas, tai savo vyresnei sesei į liemenėlę įberdavo tokių pūkų iš erškėčio uogų vidaus (nuo tų pūkų labai niežti).

mb pasakojo mokykloj prieky sedinciom panom prie ilgu plauku pririsdavo "bimbalu" nu skraidantys vabzdziai kazkoki, tai vaizdelis eina panele o paskui "burelis" zvimbia dydis priklauso kiek speja priristi per pamoka