Sveikos, merginos. Pasisakysiu is savo patirties. Ir pritarsiu didziajai daliai nuomoniu, kad jokie budai neveiksmingi. Visus 2 savo exús palikau as. Susituoke nebuvom. Bet pirmasis, su kuriuo pragyvenom kartu 5 metus, net dabar, po 7 metu, griztu pas mane, jei tik as panoreciau. Faktas. Turejo jis per ta laika ir trumpalaikiu, ir ilgalaikiu draugysciu, ir dabar su kazkuo gyvena, bet, man paprasius (neprasau, zinoma:), gera man su MB, musu dukryte ir jo sunumi is pirmos santuokos), nedvejodamas sutiktu ir susitikti, ir kavos-vyno-alaus atsigerti, ir vel kartu gyventi. Pasitaiko, kad pora kartu per metus susirasom sms, paplepam telefonu. Dazniau neiseina, nes man pritruksta laiko/laisves

, nors kartais pagalvoju, kad smagu butu tiesiog draugiskai paplepeti, senus laikus prisiminti, nes geri draugai buvom.
Bet va ir isivaizduoju temos autore mano buvusio draugo dabartines merginos vietoje: ir i sms atsako, ir skambina, ir susitikti ne pries, bet tik tiek... o ar tikrai tik tiek? ...I zmogaus dusia neilisi, o ir sudetinga ji - gali daugiau-maziau myleti, branginti ne viena, o keleta moteru/vyru. Bent jau man taip.. Tiesiog pasirenkam su kuriuo nuolat buti ir kurti bendra gyvenima. Daznai jausmu ir noru vedami, bet kartais - taip gyvenimas susiklosto, kad negali tureti to, kurio nori. O gyventi toliau kazkaip reikia. As taip manau.