Nu va- atsiėmiau aš batus iš Bronės- vėliau įdėsiu foto, kaip ir žadėjau- dabar esu ne namie, ir batų šalia nėra.
Tai...- siūlių kokybė ir darbo atlikimo estetika nepriekaištinga -o...bet.....tačiau...pasiuvo per mažus
Ir ką?- dirželis praktiškai nesueina, net jei segi ant paskutinės dirželio skylutės- ir jei sueina, tai vos vos, ir tik gana stipriai paveržus koją- o priekinė kojos dalis taaaa..ip tampriai įsprausta bate, kad nė trupučio neįmanoma pajudinti kojos pirštų, pėdą riečia per pusę, ir nuo spaudimo net kojos nervai apmiršta, ir atsistojus susidaro jausmas, jog kojos medinės, arba sugipsuotos, arba, kad stovi ant kanopų
Ji man bando įrodyti, kad man nespaudžia, pamaigydama tą vietą, kur visada bus bate tuščia, net jei batai tikrai per maži- tą vietą, kur pirštai išsirikiuoja nuo nykščio iki mažojo- tai kai batelių priekiai tokie trikampiai, tai net jei jie permaži, savaime suprantama, kad koja, net ir labai tampriai įsprausta, netaps tiksliai tokia trikampė, kaip prailgintas trikampis betelio priekis

Todėl tame išoriniame šone visada liek šiek tiek vietos, net jei batai spaudžia kiltį, nykščio viršų, ir net jei jie taip tampriai, kaip kojinės apsitempia. O ji man spaudo tą vietą, ir sako, mol, žiūrėk, laisva, išsigalvoji
Nu bandė pratampyti dar- bet vis tiek ankšta
Tai nuleido dešimt litų- ir visa laimė, kad mano mamos kojos mažesnės ir siauresnės- tai jai tie bateliai nespaudžia, tik dirželis per trumpas- per tuos tempimus pamiršau papraštyti, kad persiūtų dirželį, ką žadu padaryti vėliau, nes segioti nepatogu, ir koją veržti juo kaskart.
Taigi taigi- mano mamai tikiuosi nešioti bus patogu, nes jai geri- bet ir tai taip ant ribos pagal dydį.
O aš siūsiuosi dar pas ją- tikiuosi šįkart nebus per maži- nunešiu batus savo, kurie man patrogūs ir dydis tinkamas, ir prašysiu pasiūti kopiją- ne tik dizaino požiūriu, bet ir dydžio- t.y. orientuotis ne į mano kojos dydį, o pasiūti batus tiksliai tokių išmatavimų kaip tie batai- gal tada bus geriau. O jei mano mamai irgi būtų per maži- tada nežinau ką reiktų daryti- dar tampyti- bet gi taip stipriai tampant ir sugadinti galima paskui...
Kai aš užėjau į kitą kambarį pas tuos meistrus, kurie su staklėmis tampė tuos batus- ir kai Bronė maigydama mano pėdą su batais, sakė, jog neturėtų spausti- tie darbininkai sakė, jog ateina, atseit pas juos žmonės su nudėvėtais, ištampytais batais, ir paskui jiems atrodo, kad naujieji permaži- tai kaip supratau, ne man vienai jie pasirodė per maži..
Taigi, kai užverti duris į Bronės siuvyklą neketinu- nes siuva ji estetiškai- bet kitąsyk prašysiu geriau pasiūti kiek per didelius, negu per mažus- bent jau kad pirštus pajudinti būtų galima
Tai tokia mano patirtis