QUOTE(niedulis @ 2008 05 23, 08:26)
Nežinau, gal dabar kareivėliai ir vyksta dėl pinigų, nes girdėjau labai padidino atlyginimą. Prieš kelerius metus, kai vyko svainis du kartus į Iraką, pasirinkimo teisės neturėjo ir tie pinigai tikrai nebuvo dideli ir verti to, kad praleisti pusę metų be šeimos. Esi kariškis ir privalai vykti. Ir nesvarbu, kad šeimoje iškilo didžiulių problemų, paauglys sūnus pradėjo bėgti iš namų. Bendradarbės vyras irgi buvo priverstas vykti. Arba vyksti, arba eini lauk iš tarnybos. Nieks nežino ir niekam neįdomu, kokias emocijas patiria likusi šeima, net darbe buvo sunku susišnekėti, kol apsiprato su ta mintimi. Aš prieš tokias betiksles misijas.
Bet taip ir yra. Pasirenki sita profesija ne tam, kad deliotum popierius is kairio stalciaus i desini arba paraduose isputes krutine marsiruotum. Davei priesaika ir turi vykdyti tai, ka salies politikai nusprendzia. Nesvarbu, pritari tam ar nelabai. Esi kariskis, kareivis, karininkas, tavo profesija - kariauti. Niekas nesake kad savoj salyje. Juk gaisrininkas pasiustas i gaisra nerekia kad tai ne jo darbas. Nerekia ir policininkas, pasiustas i pavojinga uzduoti. Kas kita sauktiniai, bet ju jau praktiskai nelieka.
O kokias emocijas patiria likusi seima... Visada - nekokias. Kalbu kaip karininkiene su stazu, 'atlaikiusi' uznugaryje vyro misijas i Iraka ir i Afganistana. Kai ryte darbe pirmu reisu pripuoli prie ziniu portalu ir atsidusti - nera jokiu ziniu, vadinasi tai gera zinia... Aj nesnekesiu daugiau. Tema ne tam buvo sukurta. AA zuvusiajam, kurio jau niekas neprikels, uzuojauta seimai...
Ir dar - laikykites visi kieno brangiausieji dabar Afgane arba Irake. Zinau kad jauciates labai sunerime. Bet jusu palaikymas, ramus, neisteriskas elgesys, nesvarbu e-pastu ar telefonu, dabar labiausiai jiems reikalingas. Sekmes jums ir angelo sargo apsaugos jiems, linkiu kuo nuosirdziausiai ...