Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjų plepėjimai

Manau, kad jau skaitėte (kam tai svarbu), bet dėl visa ko įmetu nuorodą:

http://www.hiperakty...lietuvoje.info/

O klausimas iš kur nėra toks paprastas. Tikrai yra labai daug hiperaktyvių vaikų su didelėmis problemomis normaliose šeimose. Pasiskaitinėkite Supermamos hiperaktyvių vaikų temą ir manau ten rasite labai daug naudingos informacijos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 05 gruodžio 2008 - 15:13
QUOTE(ramute53 @ 2008 12 05, 11:33)
...iš kur tas hiperaktyvumas....Mūsiškis iki trejų metukų augo baisiose sąlygose,genai aišku irgi savo daro.Bet man atrodė,kad viską galima pasiekti-meile,rūpestigumu,šiluma,švelnumu....


  Pirmadienį einu pas psichiatrą...gal jam vaistukai netinka,ir baisiai išsigandau nežinodama kaip  tokiu atveju elgtis.
  Šiandien atsikėlė ramus ,laimingas-lyg nieko nebuvo...o mes su tėčiu geriam lašiukus,nuo širdies...

  Na prisiguodžiau aš jums...atrodo esu stipri moteris,bet pasirodo  schmoll.gif .Malonu atrasti patarimų ir pasidalinti patirtimi...kaip gi elgtis su tokiu vaiku?......

Manau, kad lašiukai nuo širdies mums į temą. Kartų konfliktas visada buvo ir bus. Aš irgi pageriu. Išsimiegu - ir viskas skaistesnėm spalvom atrodo. Atsimenu kaip kažkada dar vidurinėj nagrinėjom kartų konfliktą. Ko tai įsidėmėjo jis man... Pažvelgiu kartkartėm į savuosius - ir matau tik kartų konfliktą biggrin.gif ir kuo puikiausius vaikus smile.gif Lengva ir gera tampa nuo to matymo smile.gif
Atsakyti
Ramute, laikykitės 4u.gif

Praeitą mėnesį klausiausi ajurvedos specialisto paskaitos apie vaikų auklėjimą. Viena iš temų buvo "Neigiamų emocijų higiena". Jis sakė, kad pyktis, kaip emocinis procesas, yra toks pat normalus, kaip ir fiziologiniai procesai, ir vaikas būtinai turi jį išreikšti. Kaip neklausiame vaiko "Ką, vėl eini kakoti?", taip ir pyktį reikia priimti, kaip natūralų, normalų dalyką. Jį slopinti (stengtis vaiką tuoj pat nuraminti) - tas pats, kas slopinti kitus natūralius poreikius.

Todėl mintis įsigyti kriaušę ar rasti panašų objektą turbūt verta dėmesio...
Atsakyti
labutis visoms.nezinau ir vel i jus kreipiuos ieskodama patarimu.arba as durna arba per daug protinga,arba nebezinau.....nu nesusitvarkom mes su didziaja verysad.gif dabar pajutus,kad as save saugau,dar labiau mane erzina.o ypac kai vyras negirdi.ir siandien vakare vyras i darba isejo,o ji ciudinasi pries mane.viskas prasidejo nuo to,kad atejusi paprase pinigu.paklausiau,kam.tai po ilgu klausinejimu ir aiskinimu,kad reikia kalbet,nes zmogui tam suteiktas liezuvis ir sis gyvenimo stebuklas,pasake,kad is drauges is oriflane uzsisakiusi.lupom putlinti kazkoki tepala uz 14lt ir dar blizgesi.na dabar aptarkit mano elgesi:as nesaukiau nieko tik graziai pasakiau,kad galejo ateit pasitart su manim.gal jai dar tokio daikto nereikia,gal butume geriau koki krema jai ziemai uzsake.o as buciau padovanojusi kaledoms paprasta lupu blizgesi pasipuost.aisku pasakiau ,kad pinigu neduosiu.nes zmogus turi atsakyt uz savo poelgi ir pagalvot pries ka nors imant ar tures is ko moket.tad sakau,kad zinotum,kad pinigai nera spausdinami,kad jie nekrenta is dangaus,kad juos kazkas uzdirba,paimk nusinesk butelius ir atiduosi draugei skola."aisku ji dar pazyze,o as pasakiau,kad neturiu,nes tikrai dabar kai niekur neinu,tai ir pinigu man nereikia.visi pas vyra.

po to atejo su pretenzijom,kad as su ja nesimokau.na ir vel visais savo pamastymais ten bande irodyt kad as neteisi.mano pozicija,pakomentuokit ar elgiuos gerai"du metus isvargau,vos ne per uzpakali kisau kad tik pasivytu ir atsigautu.nepasieme nieko.siandien paklausiau paprasciausios kvadrato ploto formules-nezino.pyksta,kai ateina,kad jai paaiskinciau uzdavini,o as liepiu eit sussirast formules tam uzdaviniui ar pasakyt taisykle,tada sakau paaiskinsiu toliau.ji nueina bet nebepareina,nes nesugeba pavartyt knygos ir paieskot.visada jai pasakau,ateik kai nesupranti,bet buk gera bent zinok formules ir taisykles.ar net is lietuviu nezino paprasciausios teorijos,apibreztos knygoje."deja visada lieku kalta as.sakau mokykis nors sesetukais,daugiau neprasom.stenkis del saves,pavartyk knygas,kartokis.pareiske,kad neturi laiko.tipo jai trukdo treniruotes,jai truksta laiko.bet tai visiskas apsurdas.penktadieni buvo varzybose.pasiklause drauges ka uzdave namu darbam,ta pasake nieko.tai susimete knygas i fortveli ir visa savaitgali su mazaja prazaide lelem.o po to pyksta saukia nera laiko kada mokintis,kartotis.as jos klausiu ko nesimokei savaitgali,ko nepasiziurejai to ko nesupranti ar gavai bloga pazimi,tai ji kalba kazka kas nesuvokiama ir as net nemoku parasyt.

trecia atejo,atsistojo ir pasake"tai dabar zinok mano gimtadieniu niekad nebus,nes as nesimokau"sakau vaikeli tu nors parodyk,kad tu stengies ,nori,bet gal neiseina,o tau vienodai rodo,tu paprasciausiai tingi.su vyru buvom pasake iseis 4.5 tai nebus gimtadienio ir dovanu.tai net kai isvede signalini mokesi 2 ir 3.kadangi visiskai nesedi prie pamoku.nors butume mate,kad stengiasi,nori,o dabar is jos 0 emociju.o stai kai jau ryt gimtadienis,pretenzijos pareina mums.pernai iskelem dideli pirma gimtadieni pas mus,su tortu ,stalu,dideliu draugu buriu ir dideliom dovanom.tai ji dabar jau kaip ir nori visad tokio gimtadienio ir neisivaizduoja,kad gali but kitaip.

ketvirta.mes jos visiskai nenorim isvest.nors kartais pagalvoji,kad gal yra daug vertesniu vaiku tureti namus ir seima.taciau ji pati eina ir kalba.o kaip mes nesutariam.as isvaziuosiu kokia diena i vaiku namus.dar paklausia kokius daiktus gales issivest.tipo su ja cia nesikalba niekas,kai ji pati dienom uzsiraukia ir vaiksto,kaip namu vaiduoklis.pakalbini atrezia issiviepus.toks ispudis,kad ji nori,kad mes listume jai i uzpakali ir sliauziotume pries ja keliais.kai pasiulau gal nueikim abi pas psichologa,atsauna as ne durne ir nezadu vaziuot i bangu 6.tipo cia durnyno adresas.net nezinau is kur istrauke.

penkta visad kliuva mazoji.pradzioj muse,po to kai vyras kelis kartus suzinojo,pamate ir pasiuto apsiramino.klykia ant mazosios lyg ji siuose namuose butu dar zemiau sunu.vagia is mazosios taupykles pinigus,ir dergia ja,kad pati velniai zino kur pasidejo.po kiek laiko isaiskeja,kad tai jos darbas.mazoji pareina is mokyklos atbega su g raide pas mus,tai ta jau saukia ko cia maivais.sako kad mes mazaja lepinam,bet abi yra auklejamos vienodai ir baudziamos taip pat.tik tiek kad mazoji mokos gerai,tai ir buna uz tai pagirta ar palepinta.lygiai tas pats su didziaja,kai pasistengia,taip pat buna giriama ir lepinama.tik tiek kad mazajai tie malonumai tenka dazniau,nes savo jegomis to siekia.kai mazoji pareina nosi nuleidusi ir vekdama,nes gavo sauktuka,tai didzioji dziaugias ir saiposi.nors mazoji buna pagasdinta,kad tetis eis ieskot dirzo,bet pazada pasistenkt ir tuo baigiasi viskas.susitaikom,pasibuciuojam ir vel sypsomes.o didzioji tuo tarpu niekada nera gasdinama,tik graziai pakalbam,kad reiktu jai pasistengti ir kad negi ji nori but bloga mokine.sakau esi grazi,gerai sportuoji,esi protinga,bet pasistenk trupuciuka moksluose.nors tam sesetukui stengtis.

na namuose nebeatlaike nervai man valgyt is murzinu ar feirinu leksciu,tai susitvarkau pati kambarius,mazoji padeda su upu.kad tik ja pagirciau ir padekociau,kad man padejo.

na pasakykit moterys ka man daryt? :verysad:nenorim jos isvest,ne tam pasiemem,norim nors siek tiek geresnio gyvenimo jai ateityje,bet ka daryti? verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo velute: 07 gruodžio 2008 - 22:45
QUOTE(Šelma @ 2008 12 04, 05:54)
Man bokso kriaušė geras pasiūlymas  smile.gif  Jei jo temperamentas sprogstantis tai būtų kriptingai nukreiptos emocijos. Pati tokia esu, vaikystėje supykus pagalvę daužydavau iki pamėlynavimo ir spiegdavau, jei negalėčiau to daryt tai skraidytu daiktai į sieną ir kažkas vaikščiotu praskelta galva  ax.gif  Išaugau irnesakyk.gif Išaugs ir hiperiukas  wub.gif



kas yra blogai,tai kad emocijas reikia iskrauti "teigiamu"budu ir kriause visai netinka...sesute sprendzia kitaip:ji kuo daugiau fizinio kruvio jam suranda.Bureliai,labai tinka.siuo metu sunus lanko rankini,o kai per Pekino olimpiadoje JAV plaukikas Phelpsas laimejo kruva aukso medaliu/kaip paaiskejo,
jis vaikysteje buvo hiperaktyvus vaikas/ tai uzrase ir i plaukima...jegu aisku
jam dar lieka,bet tikrai ir issikrauna neblogai.
keisti dalykai,bet berniukas tingi ka nors kryptingai daryti...tik begioti,vartytis,sokineti be tikslo jam niekada nepritruksta jegu!
Atsakyti
QUOTE(velute @ 2008 12 07, 22:34)
nors kartais pagalvoji,kad gal yra daug vertesniu vaiku tureti namus ir seima

nesikabinėju tikrai, bet, nežinau....šita mintis man labai nepatinka, visi vaikai verti turėt namus.
mano biologinis paauglys elgiasi lygiai taip pat, net blogiau, tik pažymiai geresni, bet ne todėl, kad dirba, todėl, kad gebėjimų dar pakanka aštuonetams. Man atrodo, kad Jūsų lūkesčiai gal perdideli. Dirbu mokykloje ir žinau labai nedaug vaikų, kurie būtų tokie motyvuoti, kad kažko nesuprasdami mokytųsi taisykles, vartytų knygas, Jūsiškė bent pasiklausia, o ne nudrebia tai ko nesuprato į šoną. Iš Jūsų aprašymų, bent jau man,situacija neatrodo labai sunki, man tik Jūsų požiūris nelabai, atleiskit.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo julem: 08 gruodžio 2008 - 11:54
JULEM,o kodel Velute negali taip rasyti?Juk taip is tikruju yra!Tegu as pati taip niekada negalvoju,(galvoju-jei paemiau vaika ,tai turiu susitaikyti ir spresti problemas ,kurios iskyla ir didele laime ir ramybe,kai mazai ju iskyla),bet pas mane laikina globa.Taip ir maniau,kad bus kritikuojanciu jusu pasisakyma.Bet tikrai zinau,kad kritikuoti ir globoti yra visai skirtingi dalykai.Mano biologinis,dirbu mokykloje...Velute praso patarimu, ir nori bent taip issikalbeti.Gal jos pasisakymas ir kazkiek kategoriskas,bet as jos vietoj atsidurt nenoreciau g.gif
Velute,as manau ,kad jei yra galimybe,pabandykit psishologa,tik ar panele sutiks?Kaip supratau,to ji nelabai nori...Gal ir mergaitei nelengva,pati nesupranta ko nori,bet jos budas tikrai ne auksinis kaip supratau,o cia dar paauglyste.Pavydi mazesnei globotinei,o kas bus ,kai namie bus maziukas?Jusu norai tikrai geri,kad isauginti 2 mergaites,bet jei vienos nepavyks,ka padarysi..Juk ne visi yra ir gali buti stiprus,kaip pvz.Paragintoji ir daug kitu..
Labai jus uzjauciu ir linkiu stiprybes.
Atsakyti
QUOTE(Smaika @ 2008 12 08, 16:27)
.Bet tikrai zinau,kad kritikuoti ir globoti yra visai skirtingi dalykai.

Aukso žodžiai drinks_cheers.gif Galu gale forumas ir skirtas išliet dušią, prašyti patarimo.
Julem, o kaip jūsų biologinis siautėja, kaip jaučiatės, kaip elgiatės-nepykstat, nenusvyra rankos, nepanikuojat?
Vienas ir didelis skirtumas tarp bio ir jau didesnių paimtų vaikų yra tai, kad nejaučiam jų. Na kaip mama jaučia emocijas vaiko, lyg jas kartu išgyvena. Didelių vaikų emocijos ir jausmai yra svetimi, bent jau pradžioje. Man buvo labai sunku kai Jis siautėdavo, o aš paprasčiausiai nesuprasdavau kodėl, nejausdavau jo, nors kai bio stogas važiuodavo, kiekvienas jo išsišokimas buvo lyg išgyventas, turėjo pamatą kažkokį, sąsają su praeitimi, nežinau kaip pasakyt-nešokiravo gal, nebuvo toks netykėtas. Taigi teoriškai mes visos žinome kaip elgtis smile.gif Bet kai išbandai vieną būdą, kitą ir matai, kad nieko....neveikia..... Suaugt reikia su vaiku, pajust jį, sulaukti kol jis taps tavo dalimi wub.gif Nekalbu apie pasisavinima jo, apie buvima sulipus, bet tas visinis jausmas, kad tu supranti, kad jauti jį visą...Jis neateina iš karto vos paauglį pasiemį į namus, reikia pažint vienas kitą, apsitrinti...
Vėlute, vis galvoju kaip elgčiausi tavo situacijoje. Mano berniokas irgi kietas riešutėlis. Bet kai nebesielgiu su juo, lyg su vaiku, kai tampame lygūs tiesiog akyse pasikeičia wub.gif Kai jau priėjau tašką, kaip rodės viskas-pralaimėjau susėdom pasikalbėt-kaip du suaugę žmonės. Klausiu ką darysim, nenoriu pyktis su tavimi, kariauti, noriu, kad abu būtumėm laimingi, o tokiu atveju kažką reikia keist. Jis siūlo kas gali būti kitais (nepernešė mano pakelto balso, o aš rėksnė esu blush2.gif ), aš kas mane erzina. Keitėm ydą į yda biggrin.gif Žinoma nebuvo abra kadabra, bet tai mūsų santykiuose buvo didelis žingsnis į priekį rolleyes.gif Keistis turi ne tik ji, turi keistis ir tu, galbūt ji švarius indus keis į tavo pamokslus biggrin.gif Sunku tapt kitokiai, sunku elgtis kitaip, bet juk taip pat sunku ir jai. Pabandyk joje matyti savo draugę, o ne amžinų pamokymų reikalaujančią paaugliukę ir aš tikiu įvyks stebūklas ir viskas bus gerai wub.gif Arba savaitę sukandus dantis matyk ir akcentuok tai ką ji daro gerai-jokios kritikos, tik pagirimai g.gif
Atsakyti
mielosios, nė nemaniau nieko kritikuoti, jei taip nuskambėjo, gaila. Mano žodžiai, kad biologinis taip elgiasi, buvo greičiau bandymas nuraminti, kad taip būna ir kad tai nėra neišsprendžiama. Labai nuoširdžiai noriu, kad Velutė ir jos vyresnėlė surastų būdą susibendrauti. Nežinau ar man aiškiai pavyksta dėstyti savo mintis, bet kritikuoti, o tuo labiau, manyti, kad kažkas kažko čia negali rašyti, man net ne toptelėjo 4u.gif
beje, manau, kad ir aš galiu rašyti, tai, ką man norisi išsakyti.
Papildyta:
net pačiai keista, kad taip sureagavau smile.gif , pasimečiau, taip stengiuosi šitam skyrelyje rinkti žodžius, nepavyko.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo julem: 08 gruodžio 2008 - 16:36
patikekit bandem viska.kalbejom jei tikrai tai koki 200 kartu.ir atrodo ji issako ko nori ir kad stengsis,ir mes pazadam suprast padet,ale viskas gaunasi i vienus vartus.bandem but ir draugais,bet tada tik dar blogiau palieka.bandziau ir savaite nekritikuot,nieko gero.net mazoji ir ta atsisedus sako,kad mama kas pas mus darosi,kodel ji daro visokias nesamones.vakar atejo didzioji irpareiske,kad mes esam ubagai,o ji ubage.o mazoji girdejo lovoj vakare girdedama.tai siandien atejo prie manes ir sako.kodel ji taip kalba,jug mes viska turim.turim nama,pruda,pirti,vaziuojam papramogaut,valgom viska ir skaniai,visi turim atskirus kambarius ir daug daiktu.zinokit net sirdi suspaude.aisku buna sunkesniu dienu,kai gal ir reikia pataupyt,manau visose seimose tokiu dienu buna.o ypac dabar kai valdzia ir darbovietes daro tokias nesamones.
net nezinau ko ji benori.atrodo stengies daugiau del vaiku ,ne del saves ir matai dar jai viskas blogai.toks jausmas,kad ji cia gyvena del pramogu,daiktu,pinigu,net klausimas ka as galesiu issinest iseidama is cia,skamba man siaubingai.
bandysiu su psichologu dar kazka daryt.siaip as esu stiprus zmogus ir nervai gana stiprus,bet ne tame esme.seimoje norisi nors kartais santarves.o kad vaiku yra vertesniu namu,tai tikrai.nes cia vaikas visiskai nevertina namu.ir nesakykit kad ji nesupranta kas yra namai,viska jie supranta.bet tai paprasciausiai vaikas,kuris nori gyventi kaip laisvas paukstis ir turet daug turtu.aisku tikiuosi,kad isaugs is to.bet jeigu del jos issidirbinejimu kentes seima ir kiti vaikai,nezinau ar verta bus testi su ja.jei vyras butu patyres ar mates tai ka ji daro kai jo nera,ji jau seniai butu isvaziavusi.cia as kenciu,laukiu,tikiuosi ir viliuosi.
Atsakyti
Vėlute, ką aš matau skaitydama tavo situacijos nupasakojimą - kad mergaitė jaučiasi nesaugiai ir svetima.
Atsakyti
QUOTE(laureta @ 2008 12 05, 08:46)
Kai GinteZZ užsiminė kad jos berniukas elgiasi kitaip nei privalėtų, tik tuomet aš susigribau ir labiau pradėjau domėtis kas ir kaip... Nors iš pradžių mintis tikrai buvo nekokia. Ir dabar suprantu ir ramute53, išties nelengva.


Sudėtinga augti kitokiems nei dauguma mažuliams šiame pasaulyje, kur nuo pat kūdikystės yra tiek daug "privalėtų", kaip kad parašė Laureta. Vienoje knygelėje skaičiau suabejojimą, ar tikrai hiperiukų šiais laikais duagiau, nei būdavo seniau. Ten buvo pasvarstymas, kad seniau jie gal niekam neužkliūdavo taip labai - išsilakstydavo augdami kaime kiek kam reikdavo, karstydavosi po medžius, risdavosi kūliais po pievas. Kai šitiek būdavo erdvės, mažiau šansų ir susistumdyti, mažiau šansų ir neišlietos energijos sukaupti. Mažiau šansų ką nors sudaužyti, blogiausiu atveju kokią lysvę ištrypsi... O dabar sukišami tie vaikiukai po 23 į keliasdešimeties kvadratinių metrų darželio grupę, vienam turbūt vos po 1 metrą tenka vietos, ir prabūk tu ten su savo energija 8 valandas kasdien... Taip ir baigėsi, kad po perėjimo iš lopšelio į darželį pas naują auklėtoją ir padidėjusią grupę, maniškis buvo išmestas iš tos grupės po 2,5 savaičių. Ko tik naujoji auklėtoja nesiėmė, kad jo atsikratyti. (Perėjom po to į 2-3 metais vyresnių vaikų grupę pas kitą auklėtoją, ten viskas sekasi žymiai geriau).
Dar toj knygoje buvo pamąstymas, kad o dar senesiais laikais hiperiukai iš viso galėjo būti patys reikalingiausi - kai reikėjo drąsių karių ar kitokios fizinės jėgos... Taigi išvada buvo, kad gal jų visada buvo, tik visuomenė poreikiai ir gyvenamoji aplinka buvo kitokia...

Dėl kaip "tvarkyti" vaiko elgesį, kai kurie psichologų patarimai mums visai netiko, visgi kiekvienas vaikas yra individualus, ir kas vienam gal padeda, kitam gali kenkti. Viena pedagogė per užsiėmimą raidos centre ji kartą kai tipo "paauklėjo", tai vaikas po to pora savaičių mikčiojo, taip buvo išgąsdintas.... O kas veikia geriausiai, tai kažkurioej knygoje perskaitytas patarimas, kad kai nepatinka vaiko elgesys, pirmiausia jį riekai labai labai pakrauti teigiamų emocijų. ten buvo naudojamas termians "emocijų rezervuaras", ir sakoma, kad teigiamų emocijų rezervuarą reikia palaikyti nuolat pilną. Tada jei kokios problemos ir kils, jas spręsti bus žymiai lengviau. Tai mes stengiamės kas dieną prisigalvoti kokios nors veiklos, kur jis galėtų pvz. daug daug juoktis - tegul tai būna kad ir paprastas maivymasis, grimasų darymas ar kalbėjimas įvairiais keistais balsais. Ir tokie dalykai pakrauna gero elgesio "elementus" daug labiau nei kokios nors priemonės, kai elgesys jau pasidaro nelabai pageidautinas. Trumpiau tariant - kol kas man lengviau sekasi užbėgti įvykiams už akių, negu "sutvarkyti" situaciją kai jau kažkas atsitinka "ne taip" (pvz. būtų su ėjimu pas gydytoją - darau didelį paruošimąjį darbą namie, kaip tne eisim, ką darysim, ir kaip jis turės elgtis, repetuojame, žaidžiame ir t.t., nes žinau, kad jeigu jau problemų kils ten būnant, tai tada per vėlu bus ką nors aiškinti...)


Atsakyti