Globėjų plepėjimai

svetima jos nieks niekada nelaike,ji tokia nori but pati.kad ji musu vaikas stengiames ir pasakyt ir parodyt,bet kas is to.o del nesaugumo,tai visiska nesamone.gal sakyciau ji jauciasi per daug saugiai ir nebezino ka su tuo saugumu daryt.kovoju visad ir visur uz ja,dantimis ir nagais.matyt ji jau persisotinusi visu saugumu.paprasciausiai reikia susidurt su tokiu vaiku.jug ne siaip sau mesta is 5 seimu.ir as labai nenoriu to kartoti,todel ieskau pagalbos.dabar turiu biski pati sveikatos problemu,pasveiksiu eisiu uzgulsiu vaiku teises,kad kazka darytu.duotu mums psichologu,kad ieskotume pagalbos kartu.nes gerai zinau,esu tikra,kad jai grizimas i globos namus ,bus tikras zlugimas.paprasciausiai diskutuoti lengva,o susidurus su tuo yra labai sunku.ir va atsisedau siandien padet pamoku,galvoju paaiskinsiu,pakalbesiu.draskosi ir tiek.jau sakykim susitaikau su tuo kad ji vos vos mokysis.bet nenoriu susitaikyti su tuo,kad jai nepavyks siam gyvenime.

netiesa.
panašų pavyzdį turėjau kol gyvenau LT, dabar turiu čia. Aš pavadinčiau negražiai - išpindėjimas.. Mandagiau galiu pasakyti. Nedėkingumas vaiko. Bet tai juk vaikas. Aš (tai mano asmeninė nuomonė), manau kad per daug nuolaidžiaujama. Vaikas elgiasi kaip nori, nes žino, kad jam tu nieko nepadarysi.

Prisiminus save LT, kaip iš vaikų namų paėmiau 10 metų mergaitę ir kuri man sakydavo, kad nori auksinių auskarų, dviračio, gražas rankinuko, gražių rūbų ir t.t. Kai visa tai negavo, tiesiog man į akis pasakė, kad aš esu neturtinga ir ji pagalvos ar nori čia pasilikti. Maniau tai vaikiški kapryzai. Tačiau atsisėdus valgyti niekada nepasakydavo, kad čia skanu. Jai neskanu tas, ji nenori to. Nors vaikų namuose valgydavo viską. Jai net užkliūdavo mano vyresnėlė kad čia gyvena... Aš daug kartų su ja kalbėjau, tačiau pokalbio metu ji man šypsodavosi. Mano bio dukrai sakydavo, kad aš jai nieko nepadarysiu ir kad tai mano tuščios šnekos, jog žadu grąžinti ją atgal į vaikų namus. Ir vieną dieną išdrįsau... Įvaikinimo tarnybai, VTAT, kad dėl vienos žmogaus visiško nenoro niekam aš nenoriu prarasti ramybės namuose. Tikrai nežadu pildyti visų vaikų užgaidų.

Vėlute, suprantu, tiesiog skaitau tavo žodžius ir galvoju, kad ta pati mergaitė. Bet taip nėra. Gal pabandyk susiskambinti su vaikų namais, juk ten vieni kitus pažįsta. Susiruošk vieną rytą ir važiuokit ten... Gal mergytė pamačius kad nejuokauji, susimastys, pergalvos. Vaikai puikiai supranta ir žino ką daro. Prie tavo vyro ji nesielgia taip kaip prie tavęs. Tad klausimas kodėl? Ar nemanai, kad reikia pokyčių tavo šeimoje

pabrėžiu, nieko nekritikuoju, tik išsakau savo nuomonę...nu negi nepildymas vaiko norų yra išvežimas atgal???? Kas ir kaip vaikus skirsto į vertus ar nevertus turėti namus, šeimą, tai gal gerai tėvai, palikdami juos likimo valiai pasielgė, nes jie neverti namų???
Sutinku, labai sunku, atrodo net beviltiška, bet, manau, kad jeigu ( phu phu phu) kažkada nebeištverčiau ir tektų atsisakyti vaiko, įvardinčiau tai, kaip savo palūžimą, nebegebėjimą kovoti, bet ne vaiko nevertumą turėti namus.
Pagarbiai

Vėlute, kiek skaitau, tiek pamenu, kad primeni, kiek šeimų ta mergaitė JAU pakeitusi, kiek jai sukišai. vaikai tokių dalykų gal ir nesupranta, jie - jaučia. Galbūt ir jai pačiai nesuvokiamas pasipriešinimas tau, tiesiogiai junta tavo požiūrį ir stengiasi "suvaldyti situaciją", kaip pati suprata "čia aš nulemsiu, kad grįšiu į globos namus". taip būna. nemokėčiau net paaiškinti kokiu būdu vaikai junta, bet.. toks "situacijos valdymas" ypač būdingas pažeistiems vaikams. neturiu tokios patirties, bet darau analogiją su kitomis "gyvenimo valdymo" situacijomis. tokie dalykai eina iš pažeistos pasąmonės.

Velute, jei parašytumėte savo elektroninio pašto adresą, persiųsčiau vienos knygos keletą puslapių, patarimų ten nelabai yra, bet man padėjo suprasti ką paauglys jaučia, o taip ir lengviau suprasti jį

net patys vaiku namai skirsto vaikus,jei buvo pasakyta ,kad "kam jie ja eme,negi nera geresniu".ir norai ir isvezimas,tai ne prie ko.esme ta ,kas vyksta kai tie norai neispildomi.ir as niekada nenuvertinciau taip saves,kad jei isveziau atgal,reiskia cia as nepajegiau.gal but kazko truko man,bet didzioji dalis butu vaikas.ir nesusidurus su tokiu vaiku,tikrai gal but yra sunku suprast.jus atvyktumete pas mus i sveciu,pamatytumete auksine mergaite,besiglaustancia,zaidziancia,besisypsancia.sakytumet kokia faina.bet kai tik jus uztrenktumet duris ji taptu ta tikra,tikra su savo pliusais ir minusais.ji galetu but gera aktore.mano nuomone priesinga jusiskei"tikrai yra vaiku kurie gal but svajoja apie savo namucius,bet yra ir tokiu kuriems tai haliavos,pramogu ir pasipelnymo saltinis".man paprasciausiai gaila tu kurie tiki,kad jau ir dideli budami,bet niekad nesulaukia to pakvietimo i seima.o vaiku namai tikrai nesistengia atsikratyt geriausiu,jie prastumia tuos kurie jiems kelia sunkumu.ir tai ne mano vienos nuomone ir patirtis.paprasciausiai laukiu kada galesim pasimatyt su psichologu ir bandysim kazka daryt.

kiekviena iš mūsų esame skirtingos, skirtingai mastome, skirtingai auklėjame vaikus. jeigu man nepriimtina, tai kitai net gi labai priimtina.
julem, ne visi gali būti laimingi, ne visi nori būti laimingi. vieniems yra gerai taip kaip yra, antri nežino ko patys nori, o treti būna laimingi, kai blogai daro kitiems, ketvirti džiaugiasi tai ką turi, penkti siekia siekia ir pasiekia savo užsibrėžto tikslo. Kaip sakoma, neperšokęs griovio nesakyk op. Niekas nežino, kaip gyvenime gali nutikti.

sutinku šimtu procentų, visiškai taip....
ir " op" nesakau, niekada, toks mano principas, niekada " nesidyviju" niekada nesmerkiu, tik išsakau, kaip man atrodo viskas, skaitant pasakojimą

Na nežinau, bet manau, kad čia reikia įdėti daug darbo, kad pralaušti ledus į megaitės širdį. Tuo labiau, kai mergaitė iš tikrųjų tiek daug išgyvenusi. Neprisimenu kur, bet kažkus internete buvo įdėta nuoruoda apie tokio vaiko išgyvenimus, kai jis papuola pas eilinius globėjus. Tai esmė buvo ta, kad tokie vaikai nieko nebepasitiki, nes pas juos galvoje užprogramuota, kd vistiek juos paliks, grąžins į globos namus. Ten netgi buvo parašyta, kad priešiškumas tokių vaikų atsiranda būtent todėl, kad jie nieko gyvenime nebemyli, nes ir jų gyvenimas nemyli ir tai, kad globėjai stengiasi ir nori juos mylėti jiems sukelia dar didenį priešiškumą, nes jie bijo prisirišti prie kažkokių žmonių, nes turi daug neigiamos patiries, jog vėl bus palikti. Todėl nesąmoningai elgiasi blogai, kad būtų sugrąžinti į vaikų namus, nes bijo prisirišti prie globėjų, o po to vėl patirtį išsiskyrimą. Tokie vaikai yra labai stipriai traumuoti psichologiškai ir jeigu ir įmanoma juos perlaužti, tai reikia daug darbo ir pastangų, bei specialistų pagalbos. Ten buvo labai įtikinamai ir bent man skaudžiai aprašyti vaiko jausmai pirmu asmeniu, man paskaičius buvo graudu. Šioje situacijoje matau būtent tokį patį vaiką. Pagalvokme patys, kiekvienas gyvenime esame patyrę sakykime nelaimingų meilių, o po jų dažniausiai visi sakome daugiau niekada neįsimylėsiu, ar nepasitikėsiu vyrais ir pan. Tai kodėl tie vaikai turi jumis pasitikėti, vien todėl, kad jūs duodate jims pavalgyti ir aprengiate? Jie paprasčiausiai jumis nepasitiki ir jaučiasi nesaugūs, nes gyvenime turi daug neigiams patirties. Ir net nežinau, kaip reikia tokius vaikus priversti jumis pasitikėti. Gaila, kad dabar tai tikrai nerasiu, kur tai skaičiau, bet man po tų vaiko žodžiu pasidrė aškiau spasti, kas darosi jų galvose.
Be to, velute, jūs paėmėt didelę mergaitę, su tokia, kaip pati sakote, turtinga praeitimi, negi manėte, kad bus lengva? Aš pvz. tikrai nesiryžčiau imti tokio vaiko, o jeigu jau taip nuspręsčiau, tai pirmiausiai stipriai save paruoščiau psichologiškai. Galbūt jūsų sprendimas nebuvo apgalvotas iki galo ir nebuvote pasiruošę tokiems sunkumams? Ar prieš ją paimdami domėjotės dėl kokių priežasčių buvo grąžinta ankstesnių globėjų, ar žinojote su kokiomis problemomis susidorė ankstesnės šeimos? Galbūt galvojote, kad užteks to, kad vaiką parsivešite į namus ir ji pasidarys paklusni? Galbūt pervertinote savo galimybes?
Aišku aš čia nepamokslauju, tik šiaip man tokios mitys kyla ir žinau, kad su tuo vaiku reikia daug dirbti, būtini psichologai, jeigu ji jums negali išsakyti visų savo jausmų, būtina surasti žmogų (psichologą), kuris paėtų jai suprasti, ka su ja darosi. O jeigu grąžinsite, tai tik patvirtinsite vaiko galvoje susiformavusią nuomonę, kad vistiek ją paliks. Be to, kiek man atrodo iš velutes pasisakymų, kad didžiausios problemos prasidėjo, kai šeimoje atsirado dar vina mergaitė. Akivaizdu, kad vyresnioji patyre stresų, o jų bus dar daugiau, kai gims jūsų mažiukas. Tada problemų galite neišvengti ir gerąja, mažąja.
Taip kad galiu tik pasakyti, kad ieškokite pagalbos ir kuo skubiau, nes pati su šitomis problemomis nesusitvarkysite.
Papildyta:


Kažkodėl manau, kad čia net ne kiekvienas psichologas galėtų padėti, jai reikėtų tokio, kuris yra susidūręs su tokiais vaikais, kuris gerai supranta tokių vaikų psichologija. Ne kiekvienas eilinis psichologas gali būti geras pagalbininkas su tokiu vaiku.

Laureta,teisingai parasei-ispindejimas.
Velute,kiek supratau tai stipri mergaite(tegu ir "durnas" tas jos stiprumas).Aplamai,daug paaugliu is rizikos seimu,globos namu yra stiprus..Matot, prie vyro isidirbineti vengia..Tikrai,kaip kazkas cia rase-jus ko gero silpnesne,gailite jos,o ji tik tuo ir naudojasi.Bet,aisku,negi kariausi su vaiku
Julem,klausiat kas skirsto i vertus tureti namus ir nevertus-ogi tie kam tenka susidurti su tokiu vaiku elgesiu..Ir skirsto tik kol kas samprotaudami,issakydami savo nuoskauda.Juk raso Velute,kad visaip bande susitarti.
Julem,tegu jus ir atsiprasinejat,bet jus tikrai kabinejates prie zodziu,na,ka jus norit sakykit.
Karusia,jus rasot,kad mergaite supranta,kad Velute vis primena kiek seimu mergaite yra pakeitus.Taigi mums primena,o ne mergaitei(?)
Velute,jei ji tiek seimu yra pakeitus,tai ir dabar tur but mano:kaip bebutu,visur turi buti mano virsus .Na,ir kas ,kad nebus-suras man vel kita seima.Labai gerai butu,kad VTAs butu kokia gera darbuotoja,kuri su ja gerai pakalbetu:mergaite,ka darai?Kodel kankini zmones,kurie tau daro gera,kodel nevertini to ka turi?juk jei tave grazins,nieks taves nebeims-tu ne mazute,daugiau globejai nori mazesniu.. Ir t.t..Nors kuriam laikui apramintu ja,gal..Zinau pora atveju,kai tokios kalbos padejo,vienam vaikui to uzteko visam laikui,kitam- tik kuriam laikui .Zinau,ziauru ir DIDELIS krastutinumas..

aciu.kaip pirstu i aki.gal but butent tokios zinutes laukiau ar tikejaus.pilnai su viskuo sutinku.net jusu parasymas ir jos mastymas sutampa.gal todel visad stengiuos ja teisint ir gint,kad matau sirdyje gera vaika,bet paluzusi.o apie paemima ir kazka zinojima,zinot bjauru net kalbet.argi vaiku namai sako tiesa?gavom didesne nei norejom.o kai isaiskejo jau per pirma pasimatyma,buvo gaila vaiko.melavo beveik viska globos namai,kad tik ja prastumt.tik gyre ir gyre.na problemu buvo ir iki tol kol atsirado mazoji.gal but tada jos tik paastrejo.

tikrai ieskosiu pagalbos ir tikrai noriu kazkaip padet.dekui

tikrai ieskosiu kas pagelbetu

Smaika ale tikra tiesa.aciu.o virsu ji stengias pralauzti nerealiai.matyt bando kurie greiciau palusim

*Saule*,man atrodo, as galiu trumpai apibudinti tavo ilga ir nuosirdu pasisakyma:kuo didesnis vaikas ,tuo jis labiau pazeistas ,tuo ilgiau ir daugiau pastangu reikia atstatymui..