Mūsų krikštynos nebuvo tradicinės. Ne tik todėl, kad nebuvo linguojančių stalų ir būrio giminių, bet ir todėl, kad buvo krikštijami keturi vaikai. Keturi berniukai. Keturi draugai, susipažinę supermamos dėka.
Crazy idėja surengti masines krikštynas iš pradžių buvo tik kalbų lygmeny, tačiau artėjant vasarai nusprendėme susiimti ir surengti vaikams ir mums įsimintiną šventę.
O štai ir mažieji krikštukai:




Kadangi gyvename prie jūros, nusprendėme, kad geriausia būtų mažuosius draugus krikštyti Juodkrantėje. Net neplanavome, kad mūsų didžioji diena sutaps su Nerginos vasaros sezono atidarymu. Iš pradžių baiminomės, kad bus daug žmonių, tačiau Juodkrantėjė, kaip ir įprastai karaliavo ramybė.

Rūbelius keturiems draugams siuvome vienodus. Vienodas siuvome ir skraistes. Ant kiekvienos skraistės išsiuvinėjome vaikų inicialus. Ačiū Naktibaldai.

Kad praeiviams būtų aišku, kokia proga Kuršių marių pakrantėje laksto keturi vienodai apsirengę berniukai, savo mašinas papuošėme štai tokiomis vėliavėlėmis su skirtingais krikštukų vardais

Ceremonija vyko mažoje ir labai jaukioje Juodkrantės bažnytėlėje. Tik įžengę per bažnyčios duris, būsimieji krikščionys pasijuto kaip savo namuose ir puolė daryti tvarką.

Papildyta:Krikštynose dalyvavo tik patys artimiausi žmonės. Nors dress kodo griežtai nenumatėme, visi mūsų svečiai į didžiąją mažųjų vyrukų šventę atvyko pasipuošę baltai arba juodai. Taip pasipuošėme ir mes.


Turbūt nereikia pasakoti, kad krikšto apeigos neapsiėjo ne ašarų, tačiau po visko, naujai iškepti krikščionys jautėsi didvyriškai.

Po bažnyčios apeigų visi patraukėme prie marių ir į dangų paleidome daug baltų balionų su pačiais gražiausiais linkėjimais mūsų keturiems krikštukams.

Svečius pakvietėme išgerti taurės vyno, paskanauti milžiniško krikštynų torto, pasistiprinti po ilgos krikštynų dienos. Tradiciškai krikšto tėvams ir seneliams padovanojome specialiai išleistus krikštynų laikraštukus bei dovanėles prisiminimui. Vakarop svečius išlydėjome ir su krikšto tėveliai pasilikome toliau partęsti krikštynų linksmybių Juodkrantėje, svečių namuose prie marių.

Šią vaikų šventę prisiminsime dar ilgai, tikėkimės, kad ja džiaugsis ir užaugę mūsų keturi krikštukai. Juk prie altoriaus keturi draugai eina tik vieną kartą per gyvenime