Na štai, mes jau "apženijom" savo jaunuosius šį šeštadienį.
Daug maž viskas pavyko kaip ir planavom, kai kas nepavyko dėl oro... na bet apie viską iš eilės bandysiu trumpai.
Mūsų vestuvės (na sakysiu mūsų, nes piršliai nuo jaunųjų vis tiek neatskiriami

), buvo netradicinės. Jaunieji CMB susituokė lapkričio mėn., dabar tik prisiekė prieš Dievą ir darė balių draugams ir giminėms. Jaunoji griežtai atsisakė visų išpirkų namuose (natūralu, nes susituokę 6 mėn

), nenorėjo jokių tradicinių paverkšlenimų su išskridusiais iš lizdo paukščiais ir pan.
Atvažiavom pas jaunuosius apie 8,30 - jaunojo mamos reikalavimas

(aš puikiai apsiėjau be kirpyklos, be prof. makiažo ir pan.), dar apie valandą prastovėjom, pralaukėm likučių svečių, beveik susipykau su jaunojo mama, nes ten toookią moteris

, kaip sakoma boba su kiaušais

, tai toks tokį sutiko ir mes su ja beveik beveik
Žodžiu, planavom pradėti iškilmes porų prisistatymu, bet dvi porod vėlavo, tad prie stalo sėdom iškarto ir be jokių didesnių įžangų, tada piršlys pasveikino gausų giminių ir draugų būri, paskelbė kad šios dienos vestuvių maratonas atidarytas, ir jaunieji o ir visa palyda kartu pradeda ilgą kelią iki vakarinio finišo. Pakėlėm kelias taureles už jaunuosius, tėvus, susirinkusius, ir pan. Tada, jauniesiems įteikėm dovanų maišelį prigrūsta firminiais saldainiais "R... ir K... 2008.06.07" su žodžiais, kad bėgdami pas jus, užbėgom į parduotuvę, ir pamatėm kad prekyboje atsirado nauji saldainiai, pardavėjai pasakė, kad tik atsiradę jei staigiai sumušė visus pardavimų rekordus, todėl spėjom prigriebti tik štai šį mažą maišelį. Įteikėm saldainius, visi paragavo, pripažino aukštą gaminio kokybę, pasiėmė po suvenyrinį saldainiuką ir išgėrė už mūsų sėkmingą apsilankymą parduotuvėje, kaip sakoma laiku ir vietoje.
Maždaug pusvalandį iki išvažiavimo, pakėliau visus nuo stalo, tėvus pastatėm prie sienos

, pasakėm gražią kalbą apie tai, kad visi žmonė yra angelai su vienu sparnu, kad galėtų skristi, turi susirasti sau skirtą porą ir apsikabinti ir įteikėm tėvams po angeliukų statulėlę. Tada jaunieji įteikė savo paruoštas dovanas tėvams, ir paprašėm tevų palaiminimo. Nusišluostę ašaras, sėdom į mašinas ir išrūkom į bažnyčią.
Tada iki popiet praktiškai savo pareigas apleidom, o prisiminėm jau tada kai važiavom į šventimo vietą (kelias apie 1 val užtruko)
Visi važiavom vienu autobusu, tad autobuse:
1. Jaunieji dalinosi pareigas - sprogdino balionus ir vardino "....darysiu Aš" ir t.t.
2.Atsakinėjo į klausimus:
klausimo jaunajai pavyzdys: Ar pasižadi būti taupi?, kai atsako:
- Būk taupi. Brangūs puodai ilgiau laikys, jei juose rečiau virsi
klausimo jaunajam pvz:
Ar žinai kokį vyrą galima pavadinti sėkmingu?, kai atsako
-Tokį, kuris pinigus uždirba greičiau, nei sugeba išleisti jo žmona.
Atvažiavę prie ežero, jaunieji turėjo susikurti savo išskirtinį laimės receptą - ant akmenukų buvo surašyti po 10 teigiamų ir neigiamų jausmų ir turėjo išsirinkti kas jiems tinka aks ne, netikusius nuskandinom.
Atvažiavus į šventimo vietą tikėjausi stalo išpirkimo, bet neteko ,nes niekas neorganizavo. Tad visas pasiruošimas nuėjo veltui, turėjau saldainių virvę, su gale pririštais 2 buteliukais degtinės, taip pat turėjau "Europos sąjungos atstovo pasirašytą liudijimą, kad stalas su visais esančiais gėriais priklauso prišliui ir piršlienei, ir visi apsišaukeliai vos pamatę šį dok-ą turi išsinešdinti lauk", tik va panaudot neteko, tad ir neįsivaizduoju reakcijos.
Prisėdus prie stalo, per pirmą užsėdimą, išrinkom "taurininkus" - korteles pirkom vilniaus CMB parduotuvėje, pasiuntėm dvi atvirutes vaikų vardams surašyti per rankas.
per pirmą pertraukėlę jaunieji žaidė tokius žaidimus: išrinkti monetas iš kruopų, bet įsijautę svečiai primėtė tiek monetų, kad teko rinkti kruopas iš monetų
ir antras žaidimas: turėjo su vandens pistoletais užgesinti žvakes. Pirmasis užgesino jaunasis, jaunoji azarto įkarštyje priėjo prie žvakės labai arto tiesiai vos ne pylė vandenį, o žvakė vis tiek neužgeso

- juoko buvo visiems labai daug.
per antrą užsedimą, kai grįžo atvirutės su vardais, užkabinom jas ant šampano butelio apvynioto saldainiukais ir įteikėm su žodžiais: kol rinksites vardus suvalgykit saldainiukus, o kai išsirinksit atsikimškite šampaną ir išgerkite ta proga. Visiems labai patiko
Antros pertraukėlės metu žaisti turėjo tik palyda, bet ir jaunieji labai užsimanė, taigi žaidimas buo tokie:
pastatėm poras viens prieš kitą, tarp jų bambos lygyje įkišom balioną ir grojant muzikai jie turėjo tuos balionu užkelti iki smakro be rankų. Tai pavyko pakankamai lengvai, tada pagelbėjo muzikantas. Poros tuos balionus turėjo pirmiausiai suspaust kaktom ir pašokt, tada įsikišt tarp nugarų, tada įsidėti žemiau bambos, na ten kur vyrams užtrauktukai būna

, taip bešokant 2 porom tie balionai sprogo - tos poros gavo dovanų po 2žaidimų kauliukus ant kurių buvo išvardintos meilės pozos ir vieta, kur tą pozą panaudot.
Antras žaidimas: merginas trumpam išvedėm iš salės, įsegėm vyrams po 2 žiogelius į drabužius (klešnių vidinėse pusėse, į švarką nugaroj iš vidaus, už dirž ar apykaklės ir pan.), tada merginos turėjo ieškot. Laimėjusi pora gavo paveiksliuką "esnat reikalui išdaužti stiklą"
Trečio užsėdimo metu, jauniesiems įteikėm išgraviruotas taures, ant vienos buvo
"Negali būti
Laimė yra"
Ant kitos:
"laimingas vienas
dviejų reikalas"
Skaitant kartu gaunasi:
"Negali būti laimingas vienas
Laimė yra dviejų reikalas"
Sakėm, kad nuo šiol jaunieji yra viena šeima - ir turi dalintis viskuo, kartais net ir mintimis. Kad po vieną dabar jie jau neskamba, o gražiai skambės tik būdami kartu.
Trečios pertraukėles metu, tai jau turėjo būti 12, turėjome leisti dangaus žibintus, bet labai viską sugadino oras, pakilo toks vėjas

... bet surizikavom, visgi veltui, nes labai daug pinigėlių išleidoms vėjais tiesiogine ta žodžio prasme
Žibintai blogai degėsi, pakilė į dangų nuo vėjo gūsio apsisukdavo, keli nukrito, vienas užsidegė ore, ir krito į pievą, turėjom lėkti gesinti, vieną - vėjas nubloškė į medį, persigandom kad medis užsidegs... na žodžiu.
Po 12, išgėrėm už jaunuosius, sudainavom karti karti.
Dar turėjau sumanymą perskaityt piršlio telegramą apie tai kad jis atlikęs čia darbą turi išlėkti į kitą miestą, kur jo pagalbos prireikė kitai porai, todėl atsiprašo ir išvažiuoja, o kad man nebūtų liūdna vietoj savęs atsiunčia naują svečią: pvz: Joną.
Ta prasme: piršlys išvažiavo, atvyko Jonas.
Ir atsisveikindamas piršlys norėtų įteikti paskutinė dovaną jauniesiems: kelionių organizatoriaus voką, kuriame yra apmokėta kelionė jaunųjų pasirinktu maršrutu ir jų pasirinktu laiku (voke gulėjo 4 talonėliai). Bet pati buvau žiauriai nusivylusi tais žibintais, tad šitam jau sveikatos neužteko
Tai va tiek tos patirties iš vestuvių (antrųjų mūsų piršliavimo istorijoje

)
Norėjau trumpai o gavosi kaip visada