QUOTE(vaivos juosta @ 2008 06 20, 10:53)
Ir aš šito nesuprantu
. Žinau, kad užsuka mamų, smalsumo vedamų ( nors tiesą sakant, nelabai randu, kuo joms šioje temoje domėtis). Bet yra pastoviai tokių, kurios "sėdi", ar tai seka, ar tai šnipinėja.... nenormalu ir tiek.... (
anksčiau tokia MIKIENĖ diena iš dienos kabėdavo, dabar truputį aprimo...)
Nepyk, ne vien smalsumo
Nesu as praradus vaikelio, tik baisiai sunkiai sekesi su dukryte pastoti
, ir nuo pat pradzios nestumo - turiu tokia klaikia nuojauta del jos, auginu ir bijau, bijau netekti, o ta nuojauta kaip gyvate kokia, tuno viduje ir ka as jai
.
Neisivaizduoju kaip reiktu su tuo susitaikyti, bandau vyti tas mintis salin, tad paskaitineju siame skyrelyje, kaip gyvena mamytes, netekusios maziuku. Nuosirdziai dziaugiuosi kad neteko to patirti ir tikiuosi kad neteks, taip par asaroju kai nutinka kas, ar prisijungia nauja mamyte, lygiai taip pat dziaugiuosi kai atsitiesusi po nerealaus skausmo susilaukia naujo lialiuko
Atrodo, kad laukiuosi kartu
Esu su jumis, bet neturiu ka pasakyti, todel tik skaitau ir isgyvenu
Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."
... Juk sako, iki 13 buna, o veliau jau ramiau 
