Turiu panašią problemą, kaip ir tavo.
Na, nevisai tokią pačią, pas mane baisiau. Bet esmė ta pati. O tavo atveju - visos merginos, tavo mama irgi turbūt, tą patį pragyvena. Gerai, kad daugelis iš tų problemų išauga.
Iš savo varpinės - stengiuosi nekreipt dėmesio, nors riksmai tie patys, tik kaip minėjau dar žiauresni, jau nebeprisimenu kada mamą mamyte šaukiau.
. Nesutariu su mama, tie nesutarimai eina begalo toli. (jei nori, išsamiau PM galiu, nenoriu čia asmeniškumais plėstis, bet patikėk, išgirstum mano istoriją, džiaugtumeisi savo mama
)
Nors pati džiaugiuosi, kad nebendrauju su mama, ir manau jog ateityje taip bus. Nes labai didelių nuoskaudų iš jos turiu, gerai, kad yra tėtis, kuris man atstoja abu. Ir mamos druska, beriama ant žaizdos neatrodo tokia deginanti.
Ištikro, džiaukis kad tokią mamą turi, ji tavim rūpinasi. Kadanors, kai mama labai nervins, pagalvok kad yra žmonių, kuriems dar labiau nepasisekė, su gimine.
Ir dar.. Esu plaukuota (genai) ir tie plaukai ant rankų, kojų tikrai pastebimi, man gėda, o ji sako kad čia nieko tokio, aš noriu nusipirkti epiliatorių, ji sako kad man nereikia, ir kad viskas su manim gerai... Ji visalaika susinervinus, pikta.. Gal padėsit ? 
)
