Paauglystė II

kiek supratau esi panelyte pati , tai gal gali pasakyti ka jusu jaunos galveles galvoja , kai priešinates tėvams , gal man geriau pavyks suprati savo dukras

O pati nebuvot paauglė? Juk tėvais niekada nesupranta - tuo metu taip atrodo, nes jau jautiesi pakankamai suaugusi, atrodo visai atsakinga už save, norisi daryti viską kaip suaugusiai, bet atsakomybės dar trūksta, kartais pastebi, kad to, ką prisižadėjai nesugebi atlikti, tada geriau pameluoti, nei sakyti tiesą, gal nesužinos (naivu ), o kai jau sužino ir skaito moralą, galvoji, kam to reikia, juk ir pati suprantu, kad padariau negerai, o čia dar nervus gadina. Paaugliams labai reikia supratimo, kad tėvai stengiasi dėl jų, tėvams labai reikia parodyti, kad visos taisyklės nėra šiaip sau. Dažnai atrodo patiems vaikams, kad jie viską žino, viską moka, tik tėvai jų nepriima kaip suaugusius (o jie jau tokie jaučiasi). Aš manau, reikia stengtis vaikui duoti po truputį daugiau atsakomybės ir daugiau pasitikėti, bet su sąlygą, kad tėvai nebus apgauti. Nuoširdus pokalbis - geriausias sprendimas. Išaiškinkit, kad kai dukros meluoja, jūs bijosit vėliau jomis pasitikėti dar labiau, o ką jau kalbėti, kai tarkim atsitiks kokia bėda ir svetimi kaltins jas, kuo tada jums tikėti? Juk dukros jau apsimelavę begalė kartų... Vaikai to nesupranta. Man labai padėdavo, kai tėvai kažkokį netinkamą elgiasi iliustruodavo pavyzdžiu. Vaikui svarbu paaiškinti, kad jūs labai stengiatės juos suprasti, tik ne visada pavyksta, kuo daugiau bendrausit - tuo labiau suvoksit ko, nori jos, o jos - ko norit jūs. Sunkiausiai yra išklausyti, beje, abiems pusėms, žinau, kad reikia daug kantrybės, bet pasistenkit, tarkitės iš anksto, kad klauso abi pusės. Daug aiškinkit, kaip jaučiatės dėl vienokio ar kitokio poelgio, nes vaikai nesupranta, kad tėvai labai jaudinasi, kad jiems skauda už savo vaikus, dažniausiai jie galvoja, kad tėvai zurzia, kad tik šiaip jie būtų geresni, nes jų tokia pareiga - gerai išauklėti. Žodžiu kalbėt kalbėt kalbėt, bet be jokių priekaištų, galima tik švelniai paminėti, kas jus labai nuliūdino.

Be abejo buvau ir gana sunkus pagal charakteri vaikas , bet čia problema truputi giliau , kad ten neklauso dėl kambariu tvarkymo ar šiap ko padarymo man čia aikšku, bet yra bėda , kad jos per ilgus nagus turi ir jau pavasari buvau pagavus ir kalbejau ,kalbejau ir verkiau ir va būtent sakiau, kad nuvylėt, kad ne tokias noriu matyt , bet atrodo ...kad mano pakalbėjimas nuėjo šuniui ant uodegos , va nesenai vėl nutvėriau kad imasi savo blogu darbu

Dėl tokių nagų, tai paaiškinkit, kad taip nedera ir jeigu jos nesupranta, tada jų garderobą ir išvaizdą: šukuoseną, stilių tvarkysit jūs. Nemanau, kad joms tai patiktų, o jeigu klausys - visur bus kompromisas. Dar geriau manau būtų, kad jūs leistumėte turėti nelabai ilgus nagučius, bet tik tuo atveju, jeigu jie bus tinkamai prižiūrėti. Jeigu nors kartą pamatysit, kad panagės nešvarios ir pan. - tada nusikirps, nes dar nesugeba jų prižiūrėti. O tikiu, kad taip atsitiks greitai, juk vaikai Beje, paklauskit, kodėl jos nori tų nagų.
O kokių blogų darbų dabar vėl imasi?

tėtis, minėjot, retai namie būna.. o kiek jūs pati laiko jom skiriat? pasėdėjimui ir pasišnekėjimui, ėjimui prasiblaškyt kažkur.. vienas iš variantų gal tuo elsgesiu bando dėmesį atkreipt.. bet kokiu atveju reiktų pabandyt išsiaiškint tokio elgesio motyus.

Dar pridursiu, kad labai naudinga ne su abiem kartu, o su kiekviena atskirai pabūti, kažkur nueiti, pabendrauti. Vaikas nori dėmesio tik sau, nedalimano dar ir sesei ar broliui...

Cia ne dėl tikru nagu norėjau pasakyt o todėl kad vagiliauja , pradzioje buvo is mano taupyklės o dabr net is parduotuvės


Negaliu pasakut kad labai daug , manau, kad didelė ir tame kaltė mano , čia jau nesiginčiju. bet iš kitos puses nelabai ir to laiko lieka , pati i darba nuo 8iki5, paskui jau nami, o kai budavo grazus ir ilgi vakrai , jos iš lauko negrizdavo iki sutemu lig ko vengdamos , kiek kartu sakydavau kad nebukit tike ilgai, negalima , kaip i siena ir dazniausia apsitengdavo isieti iš namu tada kai aš grižtu iš darbo , nu kad nereiktu namuose buti.




Jo dažniausia po viena ir imu.
O beje didžioji nelabai jau ir nori kur eit, ai tipo jau ten buvom neidomu

Vienintelis kelias priversti jas pajusti savo elgesio pasekmes. Pavogė iš jūsų, vadinasi negaus kažko ką ruošėtės nupirkt. Iš parduotuvės-stveriate už rankos ir nutempiate į parduotuvę, kad gražintu daiktą ir atsiprašytu. Maniškiui šitas būdas padėjo

Na, pavyzdukui galiu paminėt, kad pati paauglystėje ne kartą esu pašvarinusi tėvų kišenes/pinigines, o užaugau net labai sąžininga. Tuo metu tiesiog norėjosi turėti pinigų ir pirkti kažk už juos, nes tėvai neduodavo visai... Nesakau, kad tai geras būdas, bet ir tragedijos nedaryčiau (o ir nedarau jau, kai sūnus panašiai pasielgia). A, su sūnum tai dabar taip padarėm - turi atiduoti iš kišenpinigių ir gaunamų dovanom pinigų viską, ką išeikvoja (pvz sesės mobiliu loterijos bilietų papirko, tai dabar kas savaitę atidavinėja...) Atsakomybė vis tik už poelgį turi būt.

O merginos gauna kas savaitę sau pinigų?

Dėl nenoro kažkur eiti - tai gal tegu ji renkasi, kas įdomu, ko norisi? Gal tiesiog pasiimti kartu į kirpyklą keliaujant (panelei gi galima irgi plaukus pakirpti ar dar ką padaryti, kol mama tvarkosi šukuoseną), kažką namams perkant ar pan...

Na jau taip reiks daryti, vienas blogumas pas mus provincija, aš pati dirbu tokiam darbe , kur n...pažystamu,( nu aišku man bus gėda) bet reiks perlipti per ši striotipą , ne jau matau kad kitiap nebaigsim , nes jau kalbejimas nepepadeda

Nu kas savaite dabr negauna, nes kai pradzioje gaudavo tai labai greit isleisdavo , tai norėjau kad supratu kad pinigai ant medzio neauga, kad reik juos užsidirbti ir kaip pavydzi visa laik pasakoju apie save , kad as sugebėdavau susitaupyt ir bėdai esant net tėvams paskolinti.... . Nesvarbu , kad mūsų tėtis dirba užsieni , mes nesam apželę pinigais, bet dažniausia jei ko paprašo yra nuperkama, o ir močiutės duoda tu pinigelių , net nebežianu kaip elgtis , žinau kad reikai tureti vaima pinigeliu bet ima pyktis kad per diena isleidzia visus

Nu del ejimo kartu bandysim iekoti kompromisu

dėl pinigėlių gal išeitų susitart taip, kad per mėnesį kišenpinigių duodat nustatytą sumą ir nė litu daugiau, pinigus galima gaut iškart, galima dalimis, bet išleidus, nebent nupirksit, kas labai būtina jums pasirodys, bet nieko daugiau, o jei apsivogs, ta suma bus minusuojama iš ateinančio mėnesio (ar mėnesių) kišenpinigių?