Paauglystė II

Baik tu Raštelį gali perksiatyti tėtis ar brolis pvz. O elektroniniu... Nugi šalta visa tai Mama artimiausias žmogus, tu jai rūpi. Nežiūrėk, kad kartais būna pikta ar nedėmesinga. Tu jai tikrai labai rūpi. Pasakyk jai šiandien, jei neišeis, rytoj. Pakalbėk su ja. Manau, kad tavo atvirumas jai irgi labai svarbus

Tai štai, gerbiamos mamos. Man būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę, kaip elgtumėtės sužinojusios apie tai, kad Jūsų vaikas yra homoseksualas. Ar yra čia tokių, kurios įtariat apie savo dukros ar sūnaus homoseksualią orientaciją? Gal kyla kokių nors problemų?
Kokia būtų Jūsų reakcija? Ir jei ji būtų bloga, tai kodėl bloga? Ar vaiką atstumtumėte ar atvirkščiai - paguostumėte ir leistumėte jam jaustis mylimu ir reikalingu? Įdomi Jūsų nuomonė, nes Lietuvoje labai nemažai homoseksualios orientacijos paauglių paauglystę išgyvena sunkiai tiek dėl tėvų neparamos, tiek dėl draugų ar bendraklasių patyčių. Tokios orientacijos paaugliai dažniai žudosi, nes jaučiasi beviltiškai tiek dėl savo ateities, tiek dėl patyčių, tiek dėl savo tėvų elgesio su jais.

O pas mus atvirkstine situacija,kaip priverst nesiot?jau tikrai reikia,vaiksto susiguzus,bet nesideda

o kiek tam vaikui metu?

O ar esmė? Koks skirtumas kiek metų, ką tai keistų? Gerai, sakykime, 16 metų, taip pat 14 metų. Du variantai. Taigi, ką darytumėte? Kaip elgtumėtės? Panašu, kad net nežinote, jei klausiate tokio nereikšmingo dalyko, kaip vaiko amžius.

na as to neklausiau,bet manau priklauso tai kiek metu,ar tai jau suauges zm.tai jau kaip ir susigaudo savy,ar vaikas kuris tik susigalvojo kad jis kitos pakraipos.Na 14 m manyciau gal dar tik iesko saves,nelabai tikeciau kad jau jis tikras homoseksualas,gal reiktu pas psihiatra ar psihologa,kad su juo pabendrautu.Ziurint kaip cia viskas yra,ar jau jis tai pasake,ar jus kazka pastebejot.Buna kad maziem berniukam patinka rengtis sukneles,ar mergaites elgias kitaip nei kitos,bet tai dar nieko nereikstu

Deja, esme. Netikiu, kad 14 metu, tai jau tikrai visu 100 procentu zino, kad jis yra gejus, t.y. kad ji seksualiai traukia berniukai. 14 metu - tai vaikas, kuris tuo negali buti visiskai tikras. Vaiko amzius yra labai reiksmingas dalykas.
matrix99, tau paciam ne 14?

Aš jei jau taip atsitktu žinoma nusiminčiau (ir dėl to, kad mano berniuką dažnai skaudins-tokia jau mūsų visuomenė ir todėl, kad kaip mama kitaip jo ateitį įsivaizduoju-su žmona, vaikučiais) bet tikrai palaikyčiau, nerodyčiau to sąmišio kuris viduj verda Draugėms išsiguosčiau, išsižliubčiau gerai kol susitaikyčiau su faktu. Tik va su B problema būtų, mat jis kaip dažnas vyras labai netoliarantiškas tuo atžvilgiu Bet kokiu atveju tikiuosi, kad mane aplenks ta suirutė

O man atrodo kad amžius nėra esmė. Iš tiesų,na ir kas,jeigu ir vaikas? Jeigu jam DABAR patinka jo/jos lyties atstovai..Na ir kas,kad tai vaikas?
Juk net ir mažiausias vaikas sugeba mylėt.Net mamos kartais pačios sako,tu manęs nemyli ir t.t.
O keturiolikos metų?Gal ir ieško savęs,bet kam eiti pas psichologą/psichiatrą? Nuskambėjo taip,kad būti homoseksualiam tai yra nenormalu.
Bet juk čia lygiai tokia pati meilė..
Žinoma,kad negali būti 100 proc. tikras. bet kam tie psichologai,psichiatrai?..
Šiaip dar nesu mama,tai jei kas iš mano draugų ir būtų..
Palaikyčiau.Ir viskas.

Jei berniukai rengiasi suknelėmis, tai yra ne homoseksualumo, bet transvestizmo požymis, nelabai gaudotės matau Aš kalbu apie labai konkretų vaikino apie 16 m. seksualinių potraukių jausmus vyriškai lyčiai. Jis tai suvokia ir supranta, bet tėvai nenori suprasti, netgi už tai baudžia, didina įtampą, o tai daro įtaką vaikino ir taip prastai dvasinei pusiausvyrai ir tai gali pasibaigti savižudybe. Dažnai tėvai, sužinoję apie vaiko homoseksualią orientaciją, stengiasi berniukus kuo greičiau suvesti su panele arba jį apkrauti sunkiais fiziniais darbais. Tai tikrai nepadės, netgi pakenks vaiko emocinei būklei.
Papildyta:
Suprantu, ką sakote. Sutinku, maždaug iki 16-os metų seksualinė orientacija dar nebus susiformavusi. Kai kurie bręsta ilgiau, tad būtų geriausia palaukti iki 17-os. Kiti bando įteigti, kad reikia laukti iki 21-erių, bet tai gryna nesąmonė, nes nėra kaip tai pagrįsti. Ne, man jau nebėra 14-a metų. Apie savo orientaciją supratau 16-os, mama tai pastebėjo ir jos pirmieji pokalbiai su manimi buvo pyktis, o ne nuoširdus ir atviras pokalbis. Dabar man 21-eri ir klausiu Jūsų, kaip Jūs elgtumėtės tokioje situacijoje. Ar vaiką kankintumėte klausimais, ar stengtumėtės jį suprasti ir nuraminti? Ar Jūs jį mylėtumėte labiau kaip heteroseksualą, ar vienodai, jei jis būtų homoseksualus.

Papildyta:
Linkiu Jums geresnio varianto, nes heteroseksualu būti tikrai lengviau Bet dažnas tėvas (vyras) bando berniuką "atvesti į doros kelią" jį verčiant pasimylėti su panele arba net jį primušant, kad vaikas neva taptų vyru. Kalbu apie tai, nes Lietuvoje tėvai dar labai mažai apie tai domisi, vengia, bijo kalbėti apie tai su vaikais. Dažnai vaikus auklėja būti netolerantiškais (nesvarbu kam: neįgaliajam, kitaip mąstančiam, kitaip atrodančiam ir pan.).

Papildyta:
Kol kas mane nustebino Jūsų komentarai, tikėjausi kur kas atšiauresnių ir piktesnių. Todėl man kyla kelios mintys: Jūs jau esate jaunesnioji karta, todėl keičiasi ir pažiūros, žmonės liberalėja - tai gerai. Be to, manau dauguma čia rašusiųjų yra moterys, o jos labiau linkusios suprasti, juolabiau - mamos. Tėvai (vyrai) - piktesni šiuo atžvilgiu, dažniau susikaustę, dažniau primityvūs, dažniau konservatyvūs. Taigi situacija ir ramina, ir neramina... Kalbu ne dėl savęs, kalbu dėl Jūsų vaikų ir kai Jūs su jais pasielgsite. Aišku, tikimybė, kad Jūsų vaikas bus homoseksualas yra viso labo apie 5-7 proc., bet paskaičiuokite, kiek jų gali būti Jūsų mieste. Taigi gali būti. Net ir pačioje religingiausioje, pačioje konservatyviausioje šeimoje - nes nuo to seksualinė orientacija nepriklauso. Suprantate, apie ką aš kalbu, mamos?
Jei Jūsų vaikas yra homoseksualus - jis bus labai silpnas ir jautrus, nes paauglystė + dar ta bėda, su kuria pirmiausia pats vaikas turi susitaikyti, o tik po to galėtų apie tai su Jumis kalbėti. Aš su savo tėvais apie tai kalbėti išmokau tik po 5 metų, kai jie apie tai sužinojo.

Ramiai be jokiu emociju. Paauglyste metas kai vaikas iesko savo identiteta. Nezino kas jis/jinai yra


Sutinku, tik jokiu psihologu ar psihiatru. P.S. beveik kiekvienoje temoje zmones sneka apie psihiloga.. Ar tai labai populiaru LT?


Sutinku, bet paauglys vis dar vaikas ir negali buti 100% tikras kad jis yra vienos ar kitos orientacijos.
Dauguma paaugliu tiesiog eksperimintoja

Na taip, Jūsų mintims pritariu. Bet Jūs vis dar kalbate apie abejones, bandote įvertinti to paauglio homoseksualumą. O aš daugiau klausiu ir mane labiausia domina, kokia būtų Jūsų reakcija sužinojus tai apie savo vaiką?