QUOTE(astor @ 2008 07 04, 17:09)
Manau kiekvienas nori būt įvertintas-tiek vyras,tiek moteris.Svarbu ne tai kas kokias pareigas atlieka,bet kaip tai yra vertinama,net lengviausias darbas tampa sunkus kai jis yra nevertinamas.Kai žmogaus pastangos priimamos,kaip natūralus ir privalomas dalykas,tai tampa ne gerovės nešimas į šeima,o prievolė ir tarnystė.Namų šeimininkes ir dirbančius vyrus dažniausiai slegia ne pati našta,bet našta kurios niekas nepastebi,o kiekvienam sunkiausias darbas tas ku

rį pats atlieka.Man paz. sunkiausia valyti dulkias,nes visi pastebi kai jos nenuvalytos,o kad nuvalytos tai niekas nepastebi,nes atrodo,kad jų ten ir niekada nebuvo,o laiko daug užima toks mažas darbelis,bet sudėjus daug tokių darbelių į krūvą,gaunasi nesibaigiantis namu valymo ratas.

Eini ratu, vaikai verčia - atrodo kad visą dieną nesitvarkei

Valgyt verdi, valinėjiesi, į lauką su kinderiais eini, parduotuvėn ... Ir kiekvienas darbukas reikalauja laiko, dukros dėmesio, vyras palaikymo, mama pokalbio telefonu ar sms, draugės susitikimo (oi retokai ir užsuka, dažns savaitgaliais, nes dirba).
Kiekvienam savo pareigos atrodo svarbiausios, reikalaujančios dėmesio, palaikymo