QUOTE(lelijabalta1 @ 2010 08 05, 21:56)
Matot, merginos, aš jau toks žmogus, kad net ir neturėdama, bet man daug maloniau yra duoti nei imti, net tuomet, kai atrodo ir taip sunku. Nežinau kaip kituose miestuose, bet Klaipėdoje dažnokai ir į duris pasibeldžia žmonių, prašančių ką nors paaukoti, kartą buvo 2 paaugliukai, neklausiau iš kur jie, bet nelabai ką teturėjau, tai pasiūliau batono ir uogienės - jie tai paėmė ir tiesiog laiptinėj valgė. Žinot aš nenumiriau, bet likau patenkinta, kad galėjau pasidalinti. Ir tai ne vienintelis atvejis.
Dėl tos dovanėlės, tai tikrai ne pinigis dydis svarbu, tiesiog pirkau tai ko ji senokai norėjo + kvietkos.....
Atrodo pas mus tik visi ir temoka peikti, mokinti, bet aš tiesiog pasidalinau ta situacija, kuri yra pas mane ir kaip kažkur viena forumietė sakė, kad , jei žmogus sugebėtų taip puikiai spręsti problemas, tai jų tiesiog ir nebūtų..
Sėkmės jum.
Dėl tos dovanėlės, tai tikrai ne pinigis dydis svarbu, tiesiog pirkau tai ko ji senokai norėjo + kvietkos.....
Atrodo pas mus tik visi ir temoka peikti, mokinti, bet aš tiesiog pasidalinau ta situacija, kuri yra pas mane ir kaip kažkur viena forumietė sakė, kad , jei žmogus sugebėtų taip puikiai spręsti problemas, tai jų tiesiog ir nebūtų..
Sėkmės jum.
Bet šiuo atveju jūs duodama seseriai atimat iš savo vaikų, gal reiktų perskirstyti davimo-ėmimo prioritetus? Dovana už 100 lt sakyčiau labai brangi, o žinant kad gyvenat iš pašalpų ir trūksta maisto vaikams, tai išvis nesuvokiama suma.