Zinot,as daugeliu atzvilgiu ir save baru viduje,kodel pridariau tokiu nesamoniu,nes kitaip to nepavadinsi..nors gal viskas taip ir turejo but..antraip netureciau Matuko..o gal ivykiai butu susikloste dar blogiau..nieks nezinom...bet kai tie pamastymai praeina,stengiuos gyvent toliau,pozityviai mastyt,eit i prieki..o naujam draugui,sakau,jog tai zmogus apie kuri sneketi neverta,jog negaliu gyventi su zmogumi ,kuris nemyli savo vaiko,..tai tiek gryna tiesa,visi supranta,ir tema uzbaigta
Merginos, o jus nepagalvojat, kad jusu dabartinis draugas nuolat lygina save su jusu ex? Kad jis nuolat galvoja, kaip gi ten jus gyvenote?.. O gyvenote ir sutarete turbut neblogai, jei jau vaika uzgyvenote?.. Is to kyla daug visokiu fantaziju, o po to ir nesusipratimu. Vienintelis vaistas - kalbeti ir pasakoti. Be epitetu, tiesiog faktus. O dar geriau - papasakojus dar pridurti pora palyginimu, kuo dabartinis zmogus yra pranasesnis uz ex... man bent jau labai padejo
Ne... Aš taip nemanau... Kad lygina... Bet kokiu atveju ex, palikęs savo vaiką yra šiknius ir nėra ko čia lyginti... Bent jau savo draugui kartoju, kad jis man tą ar aną, ko dar niekas... Čia manau, geriausias įvertinimas
QUOTE(stellcis @ 2005 05 16, 06:56)
Ne... Aš taip nemanau... Kad lygina... Bet kokiu atveju ex, palikęs savo vaiką yra šiknius ir nėra ko čia lyginti... Bent jau savo draugui kartoju, kad jis man tą ar aną, ko dar niekas... Čia manau, geriausias įvertinimas
O tu šaunuolė, kad randi būdu jį pagirti... manau, iveiksit tuos nesklandumus.
bet dėl lyginimo, tai tikrai lygina, ir dar kaip... tik tyli... Juk kad ir koks šiknius būtų ex, bet jis vistiek buvo ir savo laiku už kažką tu jį mylėjai/manei, kad myli... Būtent su tuo ir sunkiausia susitaikyti kad esi tik "antras"... Kad tavo mylimas žmogus turi vaiką ne su tavim, bet su kažkokia "klaida"... Daug yra visokių "tarakonų" galvoj Su laiku, kai didėja bendra patirtis, tie "tarakonai" mažėja, bet pačioje pradžioje jų būna baisiai daug
Taip, tu teisi, kad lygina... santuoka jam atrodo labai svarbus, atsakingai apgalvotas žingsnis, o aš jam niekaip nesugebėsiu paaiškinti, kad tai mano santuoka buvo tik lengvabūdiškas ir spontaniškas sprendimas, tik noras turėti šeimą... Na, man iš tikrųjų pačiai labai gėda šito
Vieną kartą man draugas net pasakė, tegi jis atsisako tėvystės teisių
O ir šiaip jis puikiai žino, kad turi daug didesnę reikšmę ir įtaką mano dukters vystymuisi... O ir apie ją puolu pasakotis ne jos tėvui, o jam...
Labai tikiuosi, kad tavo žodžiai bus kaip Dievui į ausį
Vieną kartą man draugas net pasakė, tegi jis atsisako tėvystės teisių
O ir šiaip jis puikiai žino, kad turi daug didesnę reikšmę ir įtaką mano dukters vystymuisi... O ir apie ją puolu pasakotis ne jos tėvui, o jam...
Labai tikiuosi, kad tavo žodžiai bus kaip Dievui į ausį
Ir susitvarkys viskas, pamatysi
Beje, man pasitikėjimo savim įgauti labai padėjo ANYTA. Ji be emocijų ir epitetų man daug papasakojo apie buvusią marčią. Ir tik tada aš supratau, kad mes esam visiškai kitokios ir man nėra prasmės lygintis su ja (nors anksčiau man vyras nuolat kaldavo, kad jis mūsų nelygina, nes esam nepalyginamos). Tiksliau, tik tada aš pasijutau pranašesnė, nes supratau, kad vyrui, tokiam, kokį jį išauklėjo tėvai, priimtinesnė šeima su manim. T.y. mūsų išsilavinimas yra panašus, tėvai mus panašiai auklėjo, mes vienodai suprantam vyro ir moters vaidmenis šeimoj. Žodžiu, pas mus yra taip, kaip nebuvo jo pirmoj santuokoj Ir yra geriau, negu pirmoj santuokoj. Bet tam, kad aš tai suprasčiau ir tuo patikėčiau, neužteko vien vyro žodžių. Reikėjo dar ir trečio žmogaus įsikišimo
Beje, man pasitikėjimo savim įgauti labai padėjo ANYTA. Ji be emocijų ir epitetų man daug papasakojo apie buvusią marčią. Ir tik tada aš supratau, kad mes esam visiškai kitokios ir man nėra prasmės lygintis su ja (nors anksčiau man vyras nuolat kaldavo, kad jis mūsų nelygina, nes esam nepalyginamos). Tiksliau, tik tada aš pasijutau pranašesnė, nes supratau, kad vyrui, tokiam, kokį jį išauklėjo tėvai, priimtinesnė šeima su manim. T.y. mūsų išsilavinimas yra panašus, tėvai mus panašiai auklėjo, mes vienodai suprantam vyro ir moters vaidmenis šeimoj. Žodžiu, pas mus yra taip, kaip nebuvo jo pirmoj santuokoj Ir yra geriau, negu pirmoj santuokoj. Bet tam, kad aš tai suprasčiau ir tuo patikėčiau, neužteko vien vyro žodžių. Reikėjo dar ir trečio žmogaus įsikišimo
as irgi manau, kad geriausia paprasciausiai isdestyti faktus, su laiku didejant pasitikejimui as vis daugiau papasakoju apie savo ex. pas mus viskas truputi sudetingiau, kadangi as savo buvusi matau kiekviena savaite, kai jis atvaziuoja sunaus pasiimti, vis tik yra bendravimas tarp musu ir nemenkas, dabartiniam draugui del to kartais klausimu kyla, bijo, kad negrysciau pas savo ex, bet su laiku manu tos baimes turetu dingti
QUOTE(shiva1 @ 2005 05 20, 15:09)
as irgi manau, kad geriausia paprasciausiai isdestyti faktus, su laiku didejant pasitikejimui as vis daugiau papasakoju apie savo ex. pas mus viskas truputi sudetingiau, kadangi as savo buvusi matau kiekviena savaite, kai jis atvaziuoja sunaus pasiimti, vis tik yra bendravimas tarp musu ir nemenkas, dabartiniam draugui del to kartais klausimu kyla, bijo, kad negrysciau pas savo ex, bet su laiku manu tos baimes turetu dingti
Linkiu tau sekmes ir tavo draugui kantrybes
Mano vyro ex paskutiniu metu irgi lankosi kiekviena savaitgali ir nors as nebijau, kad vyras pas ja pabegs, bet vien tas faktas, kad ji kaipo tokia egzistuoja ir dar nuolat "painiojais po akimis", kartais varo i juoda nevilti
aciukasiopeja uz palaikyma tu del savo vyro buvusios nesijaudink, kas buvo prazuvo dabar jis su tavim, o ne su ja. po tavo posto, as irgi pagalvojau apie savo ex dabartine mergina, kaip ji dabar jauciasi
QUOTE(shiva1 @ 2005 05 23, 13:28)
aciukasiopeja uz palaikyma tu del savo vyro buvusios nesijaudink, kas buvo prazuvo dabar jis su tavim, o ne su ja. po tavo posto, as irgi pagalvojau apie savo ex dabartine mergina, kaip ji dabar jauciasi
Aš stengiuosi nesijaudinti, bet kartais užpuola juodas pavydas. Mat mes vaikų dar neturim (labai tikiuosi, kad tas "dar" greitai bus neaktualus). Tai man baisiai pikta, kad su kažkokia "klaida" jis vaiką leido sau turėti, o su manim jam matote reikia dar gyvenimo sąlygas pasigerinti. Tada pasiautėju mažumėle , bet finale vistiek suprantu, kad aš galbūt net daugiau išlošiu, nes kai jau turėsim vaikų ( ), tai aš auginsiu ir savo, ir dar jos vaiką
O dėl iso kito tai aš nė kiek nepergyvenu,nes akivaizdžiai matau, kad jam su manim gera (kad tik neprisikarksėčiau )