nestumas jau 40 sav. pradedu nerimauti - pirmaji pagimdziau 38 sav, o sita pernesiosiu?
ligonineje mane apziuri, pamatuoja leliuko toniukus. viskas gerai, bet jei per 3 dienas nepagimdysiu, liepia cia atvaziuoti su "cemodanais" jau. guldys i skyriu, kelias dienas pastebes, ir tada jau skatins...
as tas tris dienas vis ikalbinejau savo pilvinuka paskubeti - taip nenorejau i ligonine "be reikalo" gultis. na bet maziukui mano norai neidomus... na ka gi,diena viska aptvarkau namie - juk nezinia po kiek laiko grisiu, gal tik po poros savaiciu? dar is vakaro susikraunu "cemodanus"(o ju nemazai isejo


ko tai nesiseka uzmigti



paskambinu prie priimamojo duru - islenda uzsimiegojusi moteryte baltu chalatu, klausia - ko jums?




po daktares apziuros jau aisku, kad tikrai gimdau, jau 4 cm atsivere, ir dar tik 2val nakties... akusere ruosia gimdykla, as sokineju tai ant vienos kojos tai ant kitos. vyras dar tik apziurineja gimdykla. sau ir akuserei prizadu gimdymo metu jos klausyti (su pirmuoju neklausiau akuseres, per anksti pradejau stumti ir labai suplysau...)
jau 03:30, saremiai kas dvi minutes, jau nelengva, bet zinau kad bus blogiau, save guodziu tuom, kad pagimdziau pirma, pagimdysiu ir antra... vyras masazuoja nugara. akuseres paprasau pakviest daktare, kad man ten dar paziuretu, kiek cm. jau 7 cm, nuleidziam vandenis...
kai nuleido vandenis, prasidejo linksmybes, tada ne tik sokti, bet jau ir dainuoti norejosi, bet as tik garsiai kvepuoju ir galvoju - nuo 4 iki 7 cm atsivere per pusantros val, tai dar per pusantros val atsivers like cm. akusere sako panasiai, beje sako, po vandens nuleidimo gali saremiai pastipreti. sakau jau pastebejau


liepia lipti ant tokia "a lia" samalioto, o as nebegaliu, vaikas lenda, bandau uzspausti






ne tokia linksma istorijos dalis, bet placenta man neuzgime, sako jei per 60 min neuzgims - narkoze ir operacija, tada gydimas antibiotikais. man byra asaros, sakau negi negali viskas laimingai baigtis?


sirdis pilna ramybes ir meiles. as laiminga tarp triju savo gyvenimo vyru
