Kam reikalingi vaikai?

1. esat optimiste jei manot kad kiekvienas taip pasielgtu.Visuomene svetimeja.
2. as nesu jusu aplinkoj, bet nereiskia kad aplink mane negyvena asocialus zmones, seimos.

Aišku, kad depresija - mokslinis įkvėpimas valkiojasi kažkur pakampėmis, darbai spaudžia, o aš, kad nepasiusti galutinai (įkvėpimas vakarais parsivelka), forume sedžiu

Jeigu būtų vaikai, įdomu, kaip aš galėčiau laisvai dėlioti savo darbo grafiką, rašyti paromis, kai įkvėpimas ateina ar terminai prispaudžia, etc.
Papildyta:


Ne apie tai tema, bet suorganizuoti paramą trims sulėtinto vystymosi vaikams, kurių tėvai patys turintys raidos problemų, nėra labai sunku - visuomenė tik atrodo svetimėjanti.

Tada galima daryti isvada kad ji svetimeja tik tam tikrose srityse.Nes dar praeita sav vyro bendradarbis pasajojo nutikima prie auno mariu, kai 50-60metu pora istiko nelaime, nuo karscio zmona istiko priepuolis (o ji tokia neplonoka buvo0, visi aplinkui sedejo ir stebejo kaip vyriskis bando savo zmone kazkokiu budu nugabenti iki pavesio.Tai tik tas bendradarbis su savo mazameciais vaikais ir zmona pagelbejo vyrukui ir iskviete greitaja, o jie nuo ivykio buvo tolokai.Arti gulntys zmones ne nesistenge pakrutinti savo storuju - juk liuks cirka nemokamai rodo.
KAd ir ne i tema..

...ir tie žmonės, neabejoju, gulėjo su vaikais, kurie ima elgesio pavyzdį iš tėvų

taip. Keli milijardai vienetų.

Ei, tokia tema jau buvo. Pries kokius trejus metus. Labai gerai atsimenu, ka tuomet parasiau. Ir siandien galiu parasyti ta pati.

Vaikai man reikalingi tam, kad reikia gyvenime ne tik imti, bet ir duoti. Ir ne siaip numesti pinigeli ubagui. Tai ypatingas davimas. Pinigeli numetus ubaga padarai laimingu viena diena, na, jei pinigelis laaabai didelis, tai gal vienerius metus. O savo vaika tu privalai padaryti laimingu visa gyvenima. Tu ji augini kasdien, kiekviena akimirka, ir tik nuo taves priklauso, ar jis bus laimingas, ar ne, ar ji myles zmones, ar salinsis, ar jis pats bus vertas kazko siame pasaulyje, ar tiesiog uzims vieta be jokios zymesnes naudos. Tai milziniskas issukis, ne menkystoms skirtas. Vaikus augindamas supranti, is kokio molio pats esi padarytas...

Kodel dar man reikalingi vaikai? Tik ju deka galiu patirti tas ypatingas akimirkas, kai Kaledu ryta jie selina prie eglutes ir ... Vaiku deka galiu daryti stebuklus. Ir ne tik per Kaledas- per Velykas, gimtadienius, kelionese, siaip- bet kuria diena, kai uzsimanau siek tiek "paburtininkauti"...

Na, vaikai man tikrai nereikalingi tam, kad senatvej vandens paduotu. Tam saugau savo santykius su vyru. O jei neduokdie kas- kaupiu turtus, kuriuos perleisiu darniam soc.rupybos ir sveikatos apsaugos sistemos veikimui. Ir vaikai nereikalingi tam, kad mus islaikytu. Patys uzsidirbam.

Vaikai- tai mano gyvenimo patirtis, bet ne nuosavybe. Manau, paleisiu juos lengvai, kai ateis laikas. Svarbiausia, kad isaukletume laisvais ir laimingais zmonemis. Tada bus ramu, kad neprapuls gyvenime. Tokius ramu paleisti.

Kas dar...Mano vaikai- mano bilietai i roju. Rimtai. Visokia bunu- kartais pavargus, kartais surugus, kartais pavydi, kartais tiesiog nepakankamai atidi, uzjaucianti svetima ar atsiliepianti. Kas be nuodemes? Bet kaip, macnas tu pone, galima neleisti i roju zmogaus, kuris moka taip myleti, tebunie savo vaikus, bet taaaip smarkiai...

Ir po to piktinasi kad nusikalteliai vis jauneja.Bet kaip sakoma paciam kelmui saknys nesmirdi...

Oi, paziurejau, kad tema is "tecio puslapio". Na, bet mano parasymai vis vien galioja, nes butent taip kalbejom abu su vyru, kai galvojom, ar reikia mums trecio vaiko. O kai nusprendem, kad turim ka tam vaikui duoti, kad abu turim dar tos ugnies ir entuziazmo, nesam zyzlos kokie, ne zero-sum mentaliteto nuokvakos, ne suicidiniai psichai, tai ir vat- pasigimdem.

o is ko daugiau ima pavyzdi jei ne is tevu.

Dėl tų minčių apie savižudybę (kažkur toli postas pasimetė).
Taigi, loginis ryšys su bandymais/mintimis tikrai yra. Jis gali būti dar sustiprinamas alko-narko priklausomybėmis. Mano draugė, ne kartą bandžiusi žudytis. Seniai. Dabar gyvenimas sutvarkytas. Rytojus užtikrintas. Vaikų, žinoma, nenori, ir pakankamai agresyviai.
Tai palieka savo žymę, žmogus nebegali žiūrėti į gyvenimą taip, kaip anksčiau, kažkoks šydas nukrenta nuo akių.

Aš. Pas mane viskas nerimtai buvo. O kai užsidega kažkoks noras, protas dažnai išsijungia. Paprasta viskas, kaip trys kapejkos.

Acha, pamenu apie tuos "bilietus" iš seniau
Mintis nebloga





Ištikrųjų aš irgi manau, kad neigt vaikus, tai tas pats kas neigt žmogiškąją prigimtį ir gyvenimą apskritai, nes jo tąsa be vaikų neįmanoma...

Suprantu, kad žmonės šiais laikais turi daug visokių psichologinių problemų, patiria daug streso, tai nenuostabu, kad kartais susipainioja ir nebesusivokia esminėse vertybėse...
Vargu ar įmanoma tokiems žmonėms kažką įrodyt tiesiog čia, forume...

2007 m. Lietuvoje 9,4 tūkst., arba beveik trečdalis (29,2 proc.), naujagimių gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos, 2006 m. – 9,6 tūkst., arba 29,6 procento. ES valstybės narėse šis rodiklis labai skiriasi. 2006 m. daugiau nei pusė naujagimių gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos, Estijoje (58,2 proc.), Švedijoje (55,5 proc.), Bulgarijoje (50,8 proc.), Prancūzijoje (50,5 proc.), o Graikijoje ir Kipre jie sudarė tik 5–6 procentus visų gimusiųjų.

Taigi šeimos nėra ir nebebus, bent jau artimiausioje ateityje.
Čia galima pasižiūrėti vaikų skaičių, tenkantį vienai moteriai, įvairiose šalyse.