Paskaiciau tokiu graziu istoriju.... Sakau, ir as papasakosiu. Tiesa, mazai romantiska, uztat labai jautru ir liudna - tas zmogus niekada mano nebuvo. O galejo. O gal as ir geriau jauciuosi, kad jis liko mano draugas. Uztat nepraradau jo. Branginu.....
O viskas buvo taip....
Paskambino jis man velyva sestadienio popiete ir pakviete i viena bara paziureti futbolo su savo draugais. Susitarem susitikti ne bare, bet netoli jo, ant suolelio. Atejau, matyt, kiek per anksti, nes jo dar nebuvo. Atsisedau ant suolelio ir issitraukiau cigarete. Paskui pasilenkiau rankineje ieskoti ziebtuvelio ir tada isgirdau "panele, cia rukyti negalima ir negrazu". Atsisukau ir pamaciau ji. Besisypsanti. Su tom be proto graziom garbanom, krintanciom ant akiu. Tiek kartu girdejau ji. Koki milijona. O si karta jo balsas buvo ypatingas. Jis prisedo salia, nusisypsojo ir tare "tu siandien zavinga". As nusisypsojau, mes paukem, nuejom i bara, uzsisakem alaus, atejo jo draugai ir visi turejom visai gera vakara. rezultato nepamenu ir jis visai nesvarbus. Pasibaigus rungtynems jis pasisiule palydeti mane namo "bet be ledu visai bus ne kelione", tad ejome pagrindine miesto arterija link ledaines. Buvo labai siltas vakaras ir labai daug laimingu zmoniu. Nusprendeme namo eiti pesciomis. daznai taip eidavome. Si karta kazkaip daug silciau ir lengviau. Prieje prie mano namuatsisedom. Sakom, pasedekim dar, anksti. Nezinau, ar labai anksti buvo,, gal vidurnaktis... Sedejom ilgai, kalbejom, juokemes, dainavom dainas, bet as pasakiau, kad man laikas namo. Nejucia prabege buvo geros 3 valandos.... Atsistojau ir man pasidare salta. Jis atsistojo taip pat, paeme mano rankas ir idejo jas i savo kisenes. Tada apkabino ir sako "su manimi tau niekad nebus salta". as priglaudziau galva prie jo krutines ir pasakiau "jauciu, kaip greitai plaka tavo sirdis". O jis susnabzdejo "klausykis"...... Klausiausi. Dar dabar pamenu. Su niekuo nesumaisyciau tu gyvu, be proto stipriu duziu. Paskui paziurejau i ji ir supratau, kad jis toks geras ir brangus, toks visiskai teisingas ir paprastas, siltas ir labai ypatingas kartu.... Ir nebegalejau istarti nei zodzio. Tiesiog istraukiau rankas is jo kiseniu ir nuejau namo......
Kita ryta supratau esanti labai laiminga. kad nesugadinau. Kad nepriejau per arti. Kad neisgasdinau. Tai buvo pries 3 metus. atrodo, kad vakar......
QUOTE(basom_per_lietu @ 2008 06 15, 22:24)
Paskaiciau tokiu graziu istoriju.... Sakau, ir as papasakosiu. Tiesa, mazai romantiska, uztat labai jautru ir liudna - tas zmogus niekada mano nebuvo. O galejo. O gal as ir geriau jauciuosi, kad jis liko mano draugas. Uztat nepraradau jo. Branginu.....
O viskas buvo taip....
Paskambino jis man velyva sestadienio popiete ir pakviete i viena bara paziureti futbolo su savo draugais. Susitarem susitikti ne bare, bet netoli jo, ant suolelio. Atejau, matyt, kiek per anksti, nes jo dar nebuvo. Atsisedau ant suolelio ir issitraukiau cigarete. Paskui pasilenkiau rankineje ieskoti ziebtuvelio ir tada isgirdau "panele, cia rukyti negalima ir negrazu". Atsisukau ir pamaciau ji. Besisypsanti. Su tom be proto graziom garbanom, krintanciom ant akiu. Tiek kartu girdejau ji. Koki milijona. O si karta jo balsas buvo ypatingas. Jis prisedo salia, nusisypsojo ir tare "tu siandien zavinga". As nusisypsojau, mes paukem, nuejom i bara, uzsisakem alaus, atejo jo draugai ir visi turejom visai gera vakara. rezultato nepamenu ir jis visai nesvarbus. Pasibaigus rungtynems jis pasisiule palydeti mane namo "bet be ledu visai bus ne kelione", tad ejome pagrindine miesto arterija link ledaines. Buvo labai siltas vakaras ir labai daug laimingu zmoniu. Nusprendeme namo eiti pesciomis. daznai taip eidavome. Si karta kazkaip daug silciau ir lengviau. Prieje prie mano namuatsisedom. Sakom, pasedekim dar, anksti. Nezinau, ar labai anksti buvo,, gal vidurnaktis... Sedejom ilgai, kalbejom, juokemes, dainavom dainas, bet as pasakiau, kad man laikas namo. Nejucia prabege buvo geros 3 valandos.... Atsistojau ir man pasidare salta. Jis atsistojo taip pat, paeme mano rankas ir idejo jas i savo kisenes. Tada apkabino ir sako "su manimi tau niekad nebus salta". as priglaudziau galva prie jo krutines ir pasakiau "jauciu, kaip greitai plaka tavo sirdis". O jis susnabzdejo "klausykis"...... Klausiausi. Dar dabar pamenu. Su niekuo nesumaisyciau tu gyvu, be proto stipriu duziu. Paskui paziurejau i ji ir supratau, kad jis toks geras ir brangus, toks visiskai teisingas ir paprastas, siltas ir labai ypatingas kartu.... Ir nebegalejau istarti nei zodzio. Tiesiog istraukiau rankas is jo kiseniu ir nuejau namo......
Kita ryta supratau esanti labai laiminga. kad nesugadinau. Kad nepriejau per arti. Kad neisgasdinau. Tai buvo pries 3 metus. atrodo, kad vakar......
O viskas buvo taip....
Paskambino jis man velyva sestadienio popiete ir pakviete i viena bara paziureti futbolo su savo draugais. Susitarem susitikti ne bare, bet netoli jo, ant suolelio. Atejau, matyt, kiek per anksti, nes jo dar nebuvo. Atsisedau ant suolelio ir issitraukiau cigarete. Paskui pasilenkiau rankineje ieskoti ziebtuvelio ir tada isgirdau "panele, cia rukyti negalima ir negrazu". Atsisukau ir pamaciau ji. Besisypsanti. Su tom be proto graziom garbanom, krintanciom ant akiu. Tiek kartu girdejau ji. Koki milijona. O si karta jo balsas buvo ypatingas. Jis prisedo salia, nusisypsojo ir tare "tu siandien zavinga". As nusisypsojau, mes paukem, nuejom i bara, uzsisakem alaus, atejo jo draugai ir visi turejom visai gera vakara. rezultato nepamenu ir jis visai nesvarbus. Pasibaigus rungtynems jis pasisiule palydeti mane namo "bet be ledu visai bus ne kelione", tad ejome pagrindine miesto arterija link ledaines. Buvo labai siltas vakaras ir labai daug laimingu zmoniu. Nusprendeme namo eiti pesciomis. daznai taip eidavome. Si karta kazkaip daug silciau ir lengviau. Prieje prie mano namuatsisedom. Sakom, pasedekim dar, anksti. Nezinau, ar labai anksti buvo,, gal vidurnaktis... Sedejom ilgai, kalbejom, juokemes, dainavom dainas, bet as pasakiau, kad man laikas namo. Nejucia prabege buvo geros 3 valandos.... Atsistojau ir man pasidare salta. Jis atsistojo taip pat, paeme mano rankas ir idejo jas i savo kisenes. Tada apkabino ir sako "su manimi tau niekad nebus salta". as priglaudziau galva prie jo krutines ir pasakiau "jauciu, kaip greitai plaka tavo sirdis". O jis susnabzdejo "klausykis"...... Klausiausi. Dar dabar pamenu. Su niekuo nesumaisyciau tu gyvu, be proto stipriu duziu. Paskui paziurejau i ji ir supratau, kad jis toks geras ir brangus, toks visiskai teisingas ir paprastas, siltas ir labai ypatingas kartu.... Ir nebegalejau istarti nei zodzio. Tiesiog istraukiau rankas is jo kiseniu ir nuejau namo......
Kita ryta supratau esanti labai laiminga. kad nesugadinau. Kad nepriejau per arti. Kad neisgasdinau. Tai buvo pries 3 metus. atrodo, kad vakar......
Labai silta istorija. Jauciasi meile ir liudesys ir laime.... Jau daug metu praejo, net idomu, kas toliau? Toliau draugai? O gal?
cia Jums 
