QUOTE(Silma @ 2008 11 14, 18:02)
Aš čia apie nuovargį
Pasirodo, kad ne man vienai taip yra, kad po darbo nieko nesinori daryti. Tik pavalgau, dar paskaitinėju Jūsų laiškus ir viskas, toliau niekam nei noro, nei jėgų daugiau nėra. Gerai, kad dukra didelė, jau atskirai gyvena. Tad jei ką reikia padaryti, tai turiu labai prisiversti ir iš didelio reikalo, kai jau gėda pasidarto, kad ko nors nepadarau

Vat taip ir leidžiu vakarus. Nei tinginė, nei ligonė, nei sveikas žmogus esu. Bet yra kaip yra. Pripratau ir tiek. Tai viena laimė, kad rytais galiu darban eiti, kad kojas pavelku ir kad vyras geras , jokių priekaištų ir dar pats padeda ką sugeba
O gal, mergaites, cia tiesiog ruduo taip veikia??? Negi dabar zmogus, turintis skydliaukes problemu, yra pasmerktas buti amzinai pavarges? Negi vaistai negali padeti? Man cia va tokie klausimai kyla
As asmeniskai nesijauciu pavargusi (dabar

), bet ziema ir amzina tamsa tai savaime prislegia ir jei eiciau i darba, tai tikrai zinau, kad po jo daugiau nieko nenoreciau ir tik laukciau pavasario
Manau, kad daug dalyku mus veikia - beprotiskas gyvenimo ritmas, nesveikas maistas, reklamos plauna smegenis, vartotojiska visuomene ir visas kitas slamstas, grudamas i musu galvas... va ir reikia kazkaip su tuo mums dorotis - neisileisti i save to ir rasti dziaugsmo visur, jei tik galime. Kaip ten sakoma - gyvenimo ekologija - ka skaitai, su kuo bendrauji, ka valgai, ka ziuri, ka mastai...