mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu 
suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia... 
noreciau suzinoti, ar jusu vyrai buvo su jumis ta laimingiausia diena, kai gime jusu vaikelis? mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia...
mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia...
Pasiskaityk šitą temą
http://www.supermama...showtopic=98030
Panašu, kad yra visokių nuomonių bei būna visokių situacijų.
Vis gi, aš manau, kad turėtum pasakyt savo vyrui, kaip jauties. Kad ir Tau nedrąsu. Kad norėtum, kad jis būtų šalia, kad tai Tau svarbu. Ir manau, kad svarbu jūsų santykiams, jog jis dalyvautų. Vis gi, "ir laimėj ir varge" pasižadam būt kartu...
Gera proga ištesėt. Laikykis. 
http://www.supermama...showtopic=98030
Panašu, kad yra visokių nuomonių bei būna visokių situacijų.
Vis gi, aš manau, kad turėtum pasakyt savo vyrui, kaip jauties. Kad ir Tau nedrąsu. Kad norėtum, kad jis būtų šalia, kad tai Tau svarbu. Ir manau, kad svarbu jūsų santykiams, jog jis dalyvautų. Vis gi, "ir laimėj ir varge" pasižadam būt kartu...
Gera proga ištesėt. Laikykis.
Na man iki gimdymo dar tolokai, bet manau tarsiuosi su vyru, kad per sarėmius būtų drauge, o jau prasidėjus pačiam gimdymui paliktų mane vieną su daktarais, tuo metu jau jis vistiek niekuo negalės padėti. Man tos istorijos, kai daktarai vyrams parodo kaip gražiai jų žmonelę po plyšimo susiuvo, tai nelabai. Jei būčiau vyras, tokioj situacijos paprašyčiau padaryti dar pora dyksnių kad siauriau būtu 
Mano vyras ne negalvojo praleisti sio ivykio Ir kai as jo paklausiau ar nebuvo baisu ar slykstu, tai jis tik nusijuoke ir pasake "koks dar slykstumas juk gimsta ir mano vaikas, o del baisumo tai nesuprantu kurioj vietoj reiktu pradet bijoti ar alpti kaip kiti vyrai" O man paciai drasiau buvo kai ji salia maciau ir uz rankos man laike, kadangi mano gimdymas buvo sunkus tai jo palaikymas man buvo labai svarbus.Zinoma tai vyro pasisrinkimas ir jo verst tikrai nereiktu, bet mano nuomone jis prarastu viena graziausia gyvenimo akimirka
Ir kai as jo paklausiau ar nebuvo baisu ar slykstu, tai jis tik nusijuoke ir pasake "koks dar slykstumas juk gimsta ir mano vaikas, o del baisumo tai nesuprantu kurioj vietoj reiktu pradet bijoti ar alpti kaip kiti vyrai" O man paciai drasiau buvo kai ji salia maciau ir uz rankos man laike, kadangi mano gimdymas buvo sunkus tai jo palaikymas man buvo labai svarbus.Zinoma tai vyro pasisrinkimas ir jo verst tikrai nereiktu, bet mano nuomone jis prarastu viena graziausia gyvenimo akimirka
Mano vyras buvo salia ir nebuvo jam net tokios minties nebuti kartu. o siaip tai gydytoja vyrui pasake stoveti prie galvos, todel jokiu plysimu, jokiu baisybiu
o siaip tai gydytoja vyrui pasake stoveti prie galvos, todel jokiu plysimu, jokiu baisybiu
net tokio klausimo nesvarstėm aišku buvo ir dar kaip padėjo 
net mano daktarė buvo apakus, sakė kad dar tokių vyrų nematė
jeigu ne jo buvimas šalia, manau man būtų pasibaigę viskas daug liūdniau
aišku buvo ir dar kaip padėjo net mano daktarė buvo apakus, sakė kad dar tokių vyrų nematė
jeigu ne jo buvimas šalia, manau man būtų pasibaigę viskas daug liūdniau
Maniskis dalyvavo visai neplanuotai
Mes abu manem, kad man darys Cezari, todel nei as ikalbinejau vyra dalyvauti, nei jis verzesi...taciau gavosi taip, kad dvynukes pagimdziau pati, o vyras iki paskutines akimirkos buvo salia...net kai siuvo
Mes abu manem, kad man darys Cezari, todel nei as ikalbinejau vyra dalyvauti, nei jis verzesi...taciau gavosi taip, kad dvynukes pagimdziau pati, o vyras iki paskutines akimirkos buvo salia...net kai siuvo
as irgi galvoju, kad labai svarbu, kad vyras dalyvautu gimdyme. Tik, kad manajam silpna darosi ligoninese nuo ju kvapo, tai nezinau ar atlaikys 
, nors kai buvau ligoninej del abrazijos tai isbuvo visa laik kartu
, nors kai buvau ligoninej del abrazijos tai isbuvo visa laik kartu
QUOTE(Loxxy @ 2008 06 20, 14:30)
Na man iki gimdymo dar tolokai, bet manau tarsiuosi su vyru, kad per sarėmius būtų drauge, o jau prasidėjus pačiam gimdymui paliktų mane vieną su daktarais, tuo metu jau jis vistiek niekuo negalės padėti. Man tos istorijos, kai daktarai vyrams parodo kaip gražiai jų žmonelę po plyšimo susiuvo, tai nelabai. Jei būčiau vyras, tokioj situacijos paprašyčiau padaryti dar pora dyksnių kad siauriau būtu
O jis gali tau kojas per stumima palaikyti, man pvz, tai labai padejo.
Mano vyras labai nemėgsta ligoninių ir bijo kraujo 
bet iš anksto buvom susitarę kad jis su manim sėdės gimdykloje bent iki pačio "išvarymo" momento (vėliau jei bus silpna galės išeiti). Visgi gimdymas trunka ne veną valandą 
Deje, išėjo taip, kad mane skubiai operavo, tai vyrui teko laukti už operacinės durų Ir šeip vyras gimdykloje didelė pagalba. Mes iki operacijos gimdykloje kartu praleidome 6val, tai jis man buvo didelė pagalba: paduodavo atsigerti, pakviesdavo akušerę, padėdavo pavaikščioti (nes buvau su epidūru).
Aš tai siūlyčiau pabandyti įkalbėti vyrą, kad su tavim pabūtų gimdykloje bent jau iki pačio "išvarymo"
bet iš anksto buvom susitarę kad jis su manim sėdės gimdykloje bent iki pačio "išvarymo" momento (vėliau jei bus silpna galės išeiti). Visgi gimdymas trunka ne veną valandą Deje, išėjo taip, kad mane skubiai operavo, tai vyrui teko laukti už operacinės durų Ir šeip vyras gimdykloje didelė pagalba. Mes iki operacijos gimdykloje kartu praleidome 6val, tai jis man buvo didelė pagalba: paduodavo atsigerti, pakviesdavo akušerę, padėdavo pavaikščioti (nes buvau su epidūru).Aš tai siūlyčiau pabandyti įkalbėti vyrą, kad su tavim pabūtų gimdykloje bent jau iki pačio "išvarymo"
As norejau, kad vyras pamatytu tas pacias pirmas akimirkas kai uzgimsta vaikelis, norejau, kad ir su manimi butu, palaikytu mane dvasiskai. Ir jis buvo 
QUOTE(yelloww @ 2008 06 19, 19:24)
noreciau suzinoti, ar jusu vyrai buvo su jumis ta laimingiausia diena, kai gime jusu vaikelis? mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia...
mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia... Mano vyras iš pradžių irgi nežinojo, ar dalyvaus, ar ne. Aišku norėdamas mane palaikyti sakė dalyvaus vis tiek, nors ir baisu. Bet po to, kai palankėme besilaukiančiųjų mokyklėlę, jo nuomonė apsivertė aukštyn kojomis - jis tiesiog tryško entuziazmu dalyvauti ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kodėl? Ogi todėl, kad gimdymo metu jis man buvo pati pati didžiausia parama ir už tai aš jį tik dar labiau myliu
