Kuba

Na, skirtingai negu Tajanta, mes menėsį keliavome be asmeninių vadovų ir gidų, išsinuomoję automobilį, nakvodami pas vietinius žmones, o paskutiniam akcentui pasilikę Havaną, tad nieko apie iš viešbučių organizuojamas ekskursijas negaliu pasakyti, bet mačiau, kad galima ekskursijas rezervuotis ir turizmo agentūrose (bent Havanoje) arba, kai nuomojatės automobilį, gaunate pilną informaciją, kur ką galima pamatyti, kur galima nukeliauti:). Be to, kai turi žemėlapį, pat planuoji savo laiką, gali susikalbėti su vietiniais – jokių problemų pasiekti net pačias atokiausias ir ne tokias turistines Kubos vieteles. Aišku, perverčiau nemažai straipsnių, perskaičiau daug forumų apie Kubą, kol susidarėme savo maršrutą.

Kiek kainuoja ivaziavimo/isvykimo turistine viza (jei ji apskritai yra)? - kainuoja; Lietuvoje, mačiau, nuo 150 lt, bet mes skridome iš Frankfurto, tai lėktuve tik užpildėme vadinamąją vizos kortelę, o oro uoste susimokėjome ir viskas; jeigu teisingai prisimenu, tai suma buvo 25 eurai. Žodžiu, nepermokėjome:)

Kokias keliones rekomenduotumete, ka reikia butinai pamatyt? – skirkit laiko Havanai, kad neskubėdami turėtumėt laiko pajusti šio miesto dvasią, pasėdėkite prie Katedros, pasiklausykite gatvės muzikantų, pastebėkite Prado alėjos “gyventojus”, nepraleiskit progos nueiti į salsos klubą – ten verda gyvenimas. Iš Havanos galima sukti dviem kryptimis – link Vinales ir link Holguino, pamatysite skirtingus Kubos peizažus. Vertas dėmesio Santjago de Cuba, Trinidadas, Cienfuegos, Camaguey, nepaprasto grožio salos, apie kurias rašė ir Tajanta…Mėgaukitės vietinių kubiečių draugija vietiniuose ne turistiniuose restoranėliuose, ragaukite kokteilius, nes jokiame turistiniame, „valiutiniame“ bare nerasit vietos gyventojų, negausit tikrų spaudžiamų cukranendrių sulčių, tikro vietinio alaus, paties tikriausio Mojito: 0ir, be to, už viską mokėsite dešimt kartų brangiau. Aišku, gražu, kai viešbučio restorane tau patiekia išpuoštus, išgražintus patiekalus, bet tai "neperspjauna" vietinio baro su mielu ar miela nuolat besišypsančia šeimininke:)

Kokias lauktuves vezet? - iŠ vienos pusės, lyg ir nėra ką vežti, bet, kita vertus, tų mielų smulkmenų smulkmenyčių „susirinkome“ išties nemažai. Tai ir įdomūs karoliai iš sėklų, cigarai ( kuriuos, kiek rizikuodami, bet pirkome ne iš fabriko, ne oro uoste, bet iš mums jau pažįstamo kubiečio –buvo superiniai), romas, spalvingos drobės (paveikslai), kurios dabar puošia namų sienas ir primena šią taip užburiančią šalį (jomis galima grožėtis ar įsigyti La Habana Vieja esančiame turguje), sandalmedžio, juodmedžio skulptūrėlės; gražios nertinės palaidinės (sakysit, ir mes tokių čia turime ar galime nusnireti, bet kažkaip miela, ja vilkit darosi, ir gana:). Aišku, didžiausios lauktuvės tai liko širdyje:)))

Dėl valiutos - pasitikslinkit dėl tų dolerių, mums juos tikrai keitė prastesniu kursu; kanadietiški geriau buvo. Mes dar vežėmės ir eurus.

Svarbiausia – džiaukitės šia šalimi, mėgaukitės ja ir kubiečiais, bet nesileiskite apgaudinėjami (nes tokių mėginimų vienaip ar kitaip neišvengiste:), nes, du kartus pabuvojusi Kuboje ir dar kartą ketinanti ten vykti, galiu patvirtinti – tai rojus:)))
Ir grįžus tą gerą jausmą ilgai ilgai nešiojiesi, tiesiog švytėte švyti gerumu, ramybe, atsipalaidavimu ir tokia nelietuviška šypsena:).. iki kito karto…

Sestadieni ir mes grizome po medaus kopinejimo Kuboje Prisidedu prie Tajantos, Kuba - napakartojama salis Havana - neapsakomo grozio miestas, sakyciau kiekvieno vyro svajone, jei megsta masinas, Varadero papludimiai ir atrakcijos turistams (keliones, zaidimai, pamokeles, sou ir t.t.) - tikras relax'as, o kur dar karsta saulute garantuotai kiekviena ryta Zodziu verta, verta ir dar karta verta

Ir ant jokių uraganu nepataiket? dziaugiuosi kad patiko kelione. net neabejojau, kad patiks

net nepanasu buvo i uraganus Havanoje viena popiete buvo pradeje lynoti, teko grizti i viesbuti, nes fotoaparato ideklo nebuvome pasieme, bijojome, kad nesulytu, bet kol grizom ir lietus baigesi, o Varadero - viena vakara lijo, bet irgi tas lietus nieko nesumaise Tikrai visiems rekomenduojam ten nuvykti, kol dar niekas nepasikeite Nors bijojome, kad neileis musu i sali, mes itariame, kad nepazino musu lietuvisku pasu, gal mazai tautieciu keliauja, nes paeme pasus mano ir mano yro ir liepe laukti, ir nieko nesake, bet pasikviete kazkoki virsesni vyruka, tai viskas baigesi laimingai

Kokiame viesbutyje Varadero buvote?

mes buvome Breezes Bella Costa, nebuvo kazkas tokio labai labai ypatingo, bet svarus, grazus, darbuotojai paslaugus, jura - nerealiai arti.. mes likome patenkinti.

Nenupuskit manes kaip lapo, bet Karibu jura yra ne tik Varadero, bet ir kitose Lotynu Amerikos salyse ir zenkliai pigiau. O ar grazu? Grazu kaip ir visur tropiniame klimate, prie Karibu juros.

Brazilija, Kosta Rika, Panama... Viskas kur kas civilizuociau ir pigiau.

Grizau is Kubos su slogia nuotaika. Gal del to, kad stengiausi labiau pazinti sali is vietiniu zmoniu gyvenimo puses, o ne ilsetis pajury.

Toks jausmas, kad Kuba vos ne rojus. Gal ir rojus turistams, bet ne vietiniams zmonems.

Pasaulyje yra geresniu vietu.

Gal ir rojus ten tik turistams, gyventojams-kazin. Bet ir musu šalis kokiems is Sibiro atvykusiems keliautojams pasirodytu pasakiskas krastas, bet mes , lietuviai, zinom ir jauciams savo sali kitaip. Kiekvienas randa pasaulyje savo isivaizduojamo rojaus kampeli.As noreciau pamatyti Karibus, ir pagal pasakojima isivaizduoju kad ten ne tik Kuba, o ir kitos salos tarsi dreamlandas visiems atvykeliams is tolimu, lietumi permerktu ir saltu juru skalaujamu šalių

taip, pasaulyje yra grazesniu vietu, bet Kuba nebutinai yra renkamasi del papludimiu Mes Kuboje stengemes pazinti paprasta gyvenima taip pat. Havanoje praleidome 5 dienas vaikstinedami, bendraudami su vietiniais. Aisku, graudu, kad zmones taip vargingai gyvena, bet as nesu pasaulio Kurejas, kad galeciau pakeisti ju gyvenimo buti, sistema ir t.t. Mes vaziavome i Kuba del to, kad norejome pamatyti ja tokia, kokia yra siandien, tokia, kurioje yra tikrai sustojes laikas. Mano vyras - "kaifavo" del masinu, architektura, tegu ji kai kur ir apgriuvusi, bet tikrai nepakartojama. Juk niekur daugiau nepamatysi naturalaus kolojininio stiliaus. O Havanoje, tikrai gali pamatyti daug zmoniu ir normaliai apsirengusiu, ne tik skurdziu. Kaip pastebejome, dauguma vaiksto tu gerais sportiniais bateliais ir t.t. Aisku, turistus visi gaudo lyg muses, nes tai jiems pagrindinis pragyvenimo saltinis. Musu ne karto niekas neapgavo, niekas ikyriai nelindo, visada mokedavome graziai atsisakyti.
Ilsetis i papludimi keletui dienu norejau as, tikriausiai butu buve kvaila esant Kuboje, dar karta skristi i kita Karibu sali.
Lietuva, ypac su dabartine ekonomine situacija, neatrodo labai pakiliai, netgi slogiai. Neisivaizduoju, kaip pensinikai sugeba pragyventi is 600lt ir ypac sildymo sezonu. Ka daryti jaunimui, ka tik pabaigusiam universiteta ir negalinciam susirasti darbo? ka daryti darbingo amziaus asmeniui, kuriam 6men nemoka atlyginimo? ka daryti jaunai seimai, kurie pasieme paskola bustui, prarado darbus ir dar turi 2 mazamecius vaikus?
Kuba - kaip ir kitos salys, turi savo problemu, bet juk nevaziuoji i svetimas salis, kad jas issprestum, vaziuoji tam, kad pazintum sali.

Sutinku, kad yra labiau civilizuotų kraštų Karibuose negu Kuba, bet kiekvienas savąjį rojų supranta kitaip- kam rojus vieta, tviskanti prabanga be menkiausio skurdo požymių, su prilipusiomis netikromis šypsenomis aptarnaujančio personalo veiduose, kuomet supranti, kad jiems esi tik pinigų maišas, o kam rojus - sala, nepaliesta , nepagadinta žmogaus , sala, kur žmogus, slegiamas nepriteklių naštos šypsosi, nors nesitikiti iš tavęs naudos; tiesia tau ranką ,nors nežino tavo kalbos, bendrauja ne norėdamas apgauti, o todėl, kad jis dar yra tiesiog Žmogus, o ne biznyje paskendęs sukčius. Kuba nebus visada tokia, kokia yra dabar. Ją reikia pamatyti dabar.Nereikia jos taisyti ir gilintis i jų ekonominius reikalus. Rojus nėra matomas akimis, nesuvokiamas protu ir nevertinamas BVP rodikliais.Jis jaučiamas širdimi.

Pritariu Tajantai - as i Kuba noriu dabar, kol ji yra skurdi ir senoviniuose pastatuose nepadaryti "euroremontai", keliai duobeti, o 50-uju masinos yra gyvenimo dalis, o ne muziejinis eksponatas.
Dziaugiuosi taip pat, kad priklausau tai kartai, kuri Lietuvos kaimuose dar mate siena, vezama arkliu traukiamu vezimu ir namuose gaminama sviesta bei ragavo mociuciu iskeptos kaimiskos duonos Labai tikiuosi, kad pasiseks dar karta isokti i ta pati traukini Kuboj.

Gražu, man patinka Kuba. Reikia naudotis proga, kol ji nera tokia pati kaip kitos Karibų šalys, jei tik tokiam keliavimui kišenė pakankamai pilna...