Nežinau, ar į šį skyrelį pataikiau (tiesiog nežinojau kur tokią temą atidaryti, nes jokios panašios per paiešką neradau), bet norėčiau pasiklausti forumiečių nuomonės apie gedulo išorinę išraišką - juodus drabužius. Ar būtina juos dėvėti, gal tai ką nors reiškia ir pan. Man tai juodų drabužių nešiojimas kažkokia atgyvena - juk ar gali jie išreikšti tai, ką žmogus jaučia netekęs artimo žmogaus - juk tai paprasčiausi skudurai. Manau, kad gedėti reikia širdyje ir nebūtina to viešai demonstruoti aplinkiniams - jiems, manau, vis tiek.
Deja, kartais, kartoju KARTAIS, juodi drabužiai ir būna vienintelė gedulo išraiška. Liūdna, bet tokių faktų mačiau. Metai praėjo - ir opa, staiga viskas tvarkoj, bliūzelė jau ne juoda, o rūūūžava, reiškia ir širdy jau skausmas dingo. Taip staiga, po metų?
Tai turi būti natūralus dvasinis troškimas, tada tai tikra, o visa kita tik spektaklis. Kas juos mėgsta gyvenime - prašom.
Tai turi būti natūralus dvasinis troškimas, tada tai tikra, o visa kita tik spektaklis. Kas juos mėgsta gyvenime - prašom.
As esu pries juodu rubu nesiojima. Kam reikalingas tas spektaklis?! Juk svarbu, ka zmogus jaucia sirdy, o ne ka visiems nori parodyti. O be to, ir nepraktiska. Na, isivaizduokit mire artimas zmogus, o jus neturite juodu rubu. Taigi, susuperkate naujus juodus sijonus, sortus, svarkelius, bliuskeles, megztinius, kelnes, kojines, kostiumelius, gal dar ir striuke, bliuzona. Ir... metus nesiojate tuos rubus, o po to? Kur ju vieta bus po to? Gerai, jei juos nesiosite, bet man juodi rubai tiesiog netinka ir nepatinka. Beja, dar nederetu pamirsti, kad nesiojant gedula galima ismesti visus ar bent dali senu rubu, nes mada juk keiciasi.
Labai jau brangiai tas gedulas kainuoja... O kokia nauda? Pasirodyti zmonems - "ziurekite, kokia as nelaiminga, kaip man negera, kazkas man artimo mire!". Ir teisingai blondine pastebejo. O kur po metu dingsta gedulas, jei staiga rubu spalva pakeiciam? O jei gedulas dingsta anksciau ar veliau, tai ka tada daryti?! Man visi tie pasirodymai su juodais rubais atrodo beprasmiski. O apie juodu rubu nesiojima vasara, tai visai patyliu. Tik prasau neaiskinti man apie mirusio zmogaus pagerbima. Mirusieji gerbiami kitaip.
Labai jau brangiai tas gedulas kainuoja... O kokia nauda? Pasirodyti zmonems - "ziurekite, kokia as nelaiminga, kaip man negera, kazkas man artimo mire!". Ir teisingai blondine pastebejo. O kur po metu dingsta gedulas, jei staiga rubu spalva pakeiciam? O jei gedulas dingsta anksciau ar veliau, tai ka tada daryti?! Man visi tie pasirodymai su juodais rubais atrodo beprasmiski. O apie juodu rubu nesiojima vasara, tai visai patyliu. Tik prasau neaiskinti man apie mirusio zmogaus pagerbima. Mirusieji gerbiami kitaip.
Nu ka zinau... Man asmeniskai kaip tik juodo rubo norejosi 
Tik as taip nesiojau kelias savaites. Tas gedulas , manyciau, yra daugiau del kitu zmoniu, o ne del saves. Ta prasme, kad tuomet jauciausi labai prislegta, mintys buvo tik apie viena, nesinorejo nei selioti ir pan. Gedulas tarsi sudrausmina kitus zmones, kad nekibintu be reikalo... Aisku, tas termino nustatymas yra visiskas absurdas 
P.S. Del praktiskumo, tai ir mirti yra nepraktiska, juk karstas , geles ir psio takoje, giminaiciams kelione kainuoja
Tik as taip nesiojau kelias savaites. Tas gedulas , manyciau, yra daugiau del kitu zmoniu, o ne del saves. Ta prasme, kad tuomet jauciausi labai prislegta, mintys buvo tik apie viena, nesinorejo nei selioti ir pan. Gedulas tarsi sudrausmina kitus zmones, kad nekibintu be reikalo... Aisku, tas termino nustatymas yra visiskas absurdas P.S. Del praktiskumo, tai ir mirti yra nepraktiska, juk karstas , geles ir psio takoje, giminaiciams kelione kainuoja
TRADICIJOS ..YRA TRADICIJOS ....O KAM JOS NEPATINKA,TAI JAU KITAS REIKALAS
....O KAM JOS NEPATINKA,TAI JAU KITAS REIKALAS
Manau, nereikia būti kategoriškomis. Nešioti juodus rūbus ar ne, kiekvieno gedinčio asmeninis reikalas. Deja, neįmanoma sužinoti, ar gedi žmogus iš tiesų.
Nuo mamos mirties praėjo pusė metų, ir tik dabar pradedu mąstyti apie "spalvos pakeitimą". Iki šiol- nekalbant apie ne juodus rūbus- plaukų dažytis savo įprastine ryškia spalva negalėjau. Jei žmogui gerai su ružava bliuzele, kodel gi ne?
Manau, išgyvenę skausmingą netektį, turi savo nomonę ir apie gedulą, ir apie jo prasmę.
O taškytis sąmojumi galim visi.
Ne ta tema. Vienareikšmiškai.
Nuo mamos mirties praėjo pusė metų, ir tik dabar pradedu mąstyti apie "spalvos pakeitimą". Iki šiol- nekalbant apie ne juodus rūbus- plaukų dažytis savo įprastine ryškia spalva negalėjau. Jei žmogui gerai su ružava bliuzele, kodel gi ne?
Manau, išgyvenę skausmingą netektį, turi savo nomonę ir apie gedulą, ir apie jo prasmę.
O taškytis sąmojumi galim visi.
Ne ta tema. Vienareikšmiškai.
na aš po laidotuvių daugiau mąsčiau ne apie juodus rūbus
šiaip ar taip, manyčiau bent jau pirmą mėnesį nederėtų dėvėti diržo pločio sijonėlių. gedėdamas žmogus dažniausiai nevaikšto išsišiepęs iki ausų ir, teisingai buvo pastebėta, duoda suprasti, kad geriau nieks nelįstų. tai ir drabužiuose turėtų atsispindėti tokia nuotaika.
o gedulo spalvos tai tikrai ne tik juoda. kur dar pilka, ruda, smėlinė, bordo, samaninė... aš asmeniškai nenešiojau ryškių drabužių.
vat man nesuprantamesnis kitas dalykas... kai mirė tėvo mama, jis ilgą laiką nešiojo švarko atlape prisiūtą juodą juostelę. na atrodo tai labai kultūringai, bet šiaip ar taip, pagyvenusio amžiaus kostiumuoto ir tik namo skubančio vyro gatvėj per daug kas nekviečia linksmintis...
šiaip ar taip, manyčiau bent jau pirmą mėnesį nederėtų dėvėti diržo pločio sijonėlių. gedėdamas žmogus dažniausiai nevaikšto išsišiepęs iki ausų ir, teisingai buvo pastebėta, duoda suprasti, kad geriau nieks nelįstų. tai ir drabužiuose turėtų atsispindėti tokia nuotaika.
o gedulo spalvos tai tikrai ne tik juoda. kur dar pilka, ruda, smėlinė, bordo, samaninė... aš asmeniškai nenešiojau ryškių drabužių.
vat man nesuprantamesnis kitas dalykas... kai mirė tėvo mama, jis ilgą laiką nešiojo švarko atlape prisiūtą juodą juostelę. na atrodo tai labai kultūringai, bet šiaip ar taip, pagyvenusio amžiaus kostiumuoto ir tik namo skubančio vyro gatvėj per daug kas nekviečia linksmintis...
Gedulą pirmiausia suprantu kaip dvasinę būseną. O ji man niekaip nesisieja su kokia nors spalva. Na, gal tik su balta. O tradicijas kuria ir laužo žmonės.
Praėjusią savaitę atkreipiau dėmesį į vieną vyriuką, kurio džinsinio švarkelio apykaklės kraštelis buvo apsiūtas juoda juostele. Supratau - kažkas artimas mirė. Bet niekas nebūtų pasikeitę, jei tos juostelės nebūtų buvę...
Praėjusią savaitę atkreipiau dėmesį į vieną vyriuką, kurio džinsinio švarkelio apykaklės kraštelis buvo apsiūtas juoda juostele. Supratau - kažkas artimas mirė. Bet niekas nebūtų pasikeitę, jei tos juostelės nebūtų buvę...
O, taip ir aš pritariu, kad gedėti reikia širdimi ir siela, o drabužiai... kaip kam patogiau, aišku tokie iššaukiantys, gal ir nederėtų, bet tai tik man atrodo, o šiaip tai kiekvienas savaip gedi.Kas iš to kad juodais drabužiais, bet jei linksminasi , šoka ir uliavojoja tai aš nemanau, kad jis gedi.
Iš kitos pusės įsijautus į gedulą galima tikrai nuprotėti, kokia depresija susirgti ar pan., tad kartais, MAN taip atrodo, gal geriau stengtis padėti sau ir nors išoriškai sau nepriminti to liūdesio ir skausmo. Geriau stengtis toliau gyventi iškelta galva ir didžiuotis, kad pažinojai tą žmogų ir atsiminti su šviesia pagarba, negu visaip gedėti jo. Juk ir senuose papročiuose draudžiama pernelyg ilgai gedėti arba raudoti mirusiojo, nes taip apsunkinama jo sielos kelionė anapus, jis pririšamas šioje žemėje.
Bet čia tik vienas aspektas
Kiekvienam savo ir kiekvienas turi teisę reikšti savo gedulą, kaip jam lengviau jį ištverti.
Aš irgi manau, kad tai asmeninis kiekvieno pasirinkimo reikalas. Man po labai artimos mano močiutės laidotuvių visai nesinorėjo nieko ryškaus, vilkėjau tamsesnius, blankesnių tonų drabužius apie porą mėnesių. Bet paskui po kurio laikelio išvis į juodą spalvą pažiūrėt nebegalėjau - net apatinių rūbų tokių nenorėjau, kokius anksčiau visai mielai nešiodavau...
