QUOTE(Anastasija25 @ 2010 01 11, 02:12)
As pastojau po 4 metu, 2 bandeme naturaliai, 2 su mediku pagalba, nepasakosiu ka teko per tuos du metus iskenteti, visu vaistu leidimu, operaciju ir t.t. Dziaugiuos kad neteko daryti pilno (IVF) dirbtinio, o uzteko 3 pusiau dirbtinu (IUI) isleidome vien vaistams ir daktarams apie 50 000 Lt, bet tai niekis palyginus su psichologiniais isgyvenimais ir su visais aplinkiniu klausimais kada atskris gandrai, jug su vyru jau 6 metus buvome vede. Bet aciu Dievui per savo gimtadieni suzinoaju laboratoriniu tyrimu atsakymus, kai laborante sake per tel kodel as neatsiimu rezultatu (nenorejau sau gadinti gimtadienio, nes jau nesitikejau nieko) ir pasake is kur pas nescias toks kantrumas, iskrito man telefonas is ranku. Apsiverkaiu is dziaugsmo. Tada perskambinau ir paprasiau kad gerai paziuretu pavarde ar cia ne kokia klaida. Vyrui net sakyti nereikejo, jis viska suprato is mano akiu. Ir dabar ziuriu kaip miega mano 5 menesiu angeliukas ir dar negaliu patiketi kokia esu laiminga, nors teko tiek isgyventi, manau tai privercia kitaip vertinti kai kuriuos dalykus gyvenime, vyras tevystei labai subrendo per tuos metus, parode koks is tiesu rupestingas, o dabar kasdien rodo, koks puikus jis tetis ir koks laukiamas tas mazylis buvo.
Tos kurioms pavyksta is pirmo karto pastoti, kartais neivertina, kaip jas apdovanojo Dievulis. Linkiu niekam nepatirti to, ka patiria kai kurios poros (tokios kaip mes).
Sekmes visoms, beje mes jau darbuojames ties antru leliuku, tikimes kad pavyks naturaliai.
Tos kurioms pavyksta is pirmo karto pastoti, kartais neivertina, kaip jas apdovanojo Dievulis. Linkiu niekam nepatirti to, ka patiria kai kurios poros (tokios kaip mes).
Sekmes visoms, beje mes jau darbuojames ties antru leliuku, tikimes kad pavyks naturaliai.
labai labai dziaugiuos del jusu
sekmes kvieciant gandra 
