Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

tik nesakyk jam, kad negali jo kesti, visada sakyk, kad negali kesti toki jo elgesi... kad ne jis pats blogas, o jo zodziai arba jo nesiklausymas, jo nesiskaitymas ir pan. reikia atskirti tokius dalykus

Duok dieve, kad taip ir butu, bet psichiatro pagalba nepamaisytu Asmenybes sutrikima jei jis toks butu nustatys specialistas. Kodel nepabandzius, juk nieko neprarasi.Trumpai apie tai:

Asmenybės sutrikimas – tai asmenybės bruožų, paprastai pirmą kartą pasireiškiančių paauglystėje, išliekančių visą gyvenimą ir sąlygojančių socialinę dezadaptaciją, visuma.
Nustatyta, kad šių sutrikimų atsiradimui įtakos turi genetiniai tyrimai, tai įrodė studijos, atliktos su dvyniais. Taip pat galvos smegenų pakenkimas, traumos, infekcijos nėštumo metu ir ankstyvojoje vaikystėje.Svarbus ir nepalankus išorinės aplinkos poveikis, blogos gyvenimo sąlygos, tėvų priežiūros stoka ar, atvirkščiai, hipergloba, tėvų alkoholizmas, narkomanija, kt.
Gydymas komplikuotas, nes pacientas dažniausiai nemato problemos savyje, dėl to nesikreipia į gydytojus. Paūmėjimų metu atsiradęs nerimas, nuotaikos pakitimai, psichoziniai epizodai gydomi trankviliantais, antidepresantais, neuroleptikais. Taikomas ir psichoterapinis gydymas, formuojamas adekvatus požiūris į save, vystoma savikontrolė, gerinami tarpasmeniniai santykiai. Grupinės psichoterapijos metu pacientai įgauna patirtį, kaip bendrauti su kitais žmonėmis. Svarbus psichoterapinis šeimos gydymas, nes dažnai į gydytoją kreipiasi ne pats ligonis, o šeimos nariai. Jos metu sprendžiami konfliktai šeimos viduje, normalizuojami tarpusavio santykiai, formuojamas kitų šeimos narių poreikių suvokimas.
Svarbu neigiamų aplinkos faktorių korekcija, kadangi jų poveikis skatina asmenybės sutrikimų atsiradimą. Gana efektyvios koreguojančios auklėjimo priemonės.
Placiau http://www.sveikas.l...I...d2=&linkID=

Tik nereaguokit jautriai, niekas cia neprirasineja ligu ir nedaro psichinio ligonio, tiesiog, jei ieskom iseities ir bandom kazka pakeist, tai kodel nepazvelgus i visa tai kur kas placiau Tikiuosi, kad cia tik paaugliskas maistas

tikrai tas vaikas geras... jei jau būtų toks sugadintas-negalvotų kaip brolį aprengti....
Naujas.Vardas, gal tikrai pati kreipkis pagalvos i psichologą...ne į vieną, į kelis...kad tau padėtų nugalėti tą neapykantą vaikui
tikiuosi,kad esi subrendus moteris ir gali būti protingesnė už paaglį vaiką,kuriam dabar vienas sunkiausių momentų-paauglystė

Ačiū už idėją, pabandysim abudu su sūnum

Niu va, o gal maziukas su savim atsines ir ramybe i namucius...

Aha, is salies labai lengva moralizuoti.
As jus palaikau ir jeigu vienas zmogus sugeba gadinti 4zmonems gyvenima, tai jau nenormalu. Nenuleiskit ranku ir pirmyn...

O iš kur atsirado tas vaikas?Negi neseniai iš mėnulio nukrito? Patys tėvai jį tokį užaugino.O tiksliau jis užaugo pats,nes augino jį seneliai,auklė,o tėvams jis ilgą laiką buvo nereikalingas.

Gerbiama mama, jei neskaitėte, perskaitykite dvi knygas "Kaip mylėti savo paauglį?" ir "Penkios vaikų meilės kalbos". Autorių, deja, neatsimenu. Antrąją knygą tikrai galite rasti knygynuose.
Suprantu jūsų beviltiškumą ir pyktį, bet vaiką, kuris yra viso labo paauglys - vaikas suaugusio žmogaus kūne, nurašyti, vadinti gyvuliu etc. - na atrodo labai nebrandu ir neteisinga.

Vienintelė diagnozė tėvų meilės stoka žiauriai ar ne Vaikui reikia dėmesio jūsų ir ne repetitorių ir dar visokių psichologų , o Jūsų meilės.Meilės kuria rodote būdami šalia ir išklausydami , bet neįsakinėdami.Jam trūko to vaikystėje ir dabar paauglystėje.Paskaitykite,, Penkios meilės kalbos,, yra knygyne perleista vėl.Pasakykite vaikui savo ,kad nepaisant visko ką yra iškrėtęs Jūs vistiek jį mylite, apkabinkite ir pasakykite žiūrėdami į akis.Meilė daro stebuklus, tik reikia jais tikėti.
o dukrelė kiaip išsireikalauja dėmesio, tai kitas atvejis.

Na, skaičiau, skaičiau, ir neiškenčiau... Iš pradžių perskaičius istoriją atrodė-koks baisus vaikas turi būti, kad savo mama debile pavadintų. Bet.... Skaitydama toliau, matau, kad vaikas visai ne blogas. Ir gerai su draugais ir mergaite sutaria, ir šokius lankyti nori, ir gimstančio kūdikio laukia, ir apie tėvus nieko blogo negalvoja.
Manau, kad vis tik su mama kažkas yra ne taip (nepyk, Naujas.vardas ) Tas vaikų palyginimas visą laiką-tu blogas, sese gera-tikrai vaikui gali kompleksą įvaryt. Sakai, kad viską jau išbandėt, visur buvot, nieko padaryti nebegalima. Tai ką jums patarė psichologai? Ar tik pas vieną lankėtės? Ar sutapo jų nuomonės, ar kažką skirtingai patarė?
O šiaip labai gerai kažkas parašė-paskambink vaikui, pasakyk, kad myli, pasiilgai, kad tėtis ir sese irgi jo laukia grįžtančio, ir, jei bijai jo reakcijos, padėk ragelį.
Man taip atrodo
Sėkmės

Meilė savo vaikui idealiuoju variantu turėtų tęstis per amžių amžius ir net po/už grabo lentos.
Jūs pati elgiatės kaip išlepinta mergiotė. Vaikas tiesiog protestuoja prieš jūsų autoritarizmą. Ir pavyzdys su akiniais, ir pavyzdys su kuprine, dviračiu rodo jūsų santykių merkantiliškumą, grąžos laukimą - "tu man, aš tau, o jei ne, tai tada va...".
Žinot, šioje situacijoje nuoširdžiai užjaučiu jūsų paauglį. O ankstesniame mano poste paminėta knyga "Penkios vaikų meilės kalbos" jums galėtų pagelbėti, imho.

Urtytė_mergytė, pritariu tau
o Naujo.Vardo noriu paklaust-kiek ilgai jauti tą pyktį sūnui?