
tik nesakyk jam, kad negali jo kesti, visada sakyk, kad negali kesti toki jo elgesi... kad ne jis pats blogas, o jo zodziai arba jo nesiklausymas, jo nesiskaitymas ir pan. reikia atskirti tokius dalykus

QUOTE(saulutes mama @ 2008 07 02, 13:31)
ei nu neivarykim ligos vaikui
Eiline seima turinti daug bedu..........ir tiek........ po poros metu praeis 


Duok dieve, kad taip ir butu, bet psichiatro pagalba nepamaisytu

Asmenybės sutrikimas tai asmenybės bruožų, paprastai pirmą kartą pasireiškiančių paauglystėje, išliekančių visą gyvenimą ir sąlygojančių socialinę dezadaptaciją, visuma.
Nustatyta, kad šių sutrikimų atsiradimui įtakos turi genetiniai tyrimai, tai įrodė studijos, atliktos su dvyniais. Taip pat galvos smegenų pakenkimas, traumos, infekcijos nėštumo metu ir ankstyvojoje vaikystėje.Svarbus ir nepalankus išorinės aplinkos poveikis, blogos gyvenimo sąlygos, tėvų priežiūros stoka ar, atvirkščiai, hipergloba, tėvų alkoholizmas, narkomanija, kt.
Gydymas komplikuotas, nes pacientas dažniausiai nemato problemos savyje, dėl to nesikreipia į gydytojus. Paūmėjimų metu atsiradęs nerimas, nuotaikos pakitimai, psichoziniai epizodai gydomi trankviliantais, antidepresantais, neuroleptikais. Taikomas ir psichoterapinis gydymas, formuojamas adekvatus požiūris į save, vystoma savikontrolė, gerinami tarpasmeniniai santykiai. Grupinės psichoterapijos metu pacientai įgauna patirtį, kaip bendrauti su kitais žmonėmis. Svarbus psichoterapinis šeimos gydymas, nes dažnai į gydytoją kreipiasi ne pats ligonis, o šeimos nariai. Jos metu sprendžiami konfliktai šeimos viduje, normalizuojami tarpusavio santykiai, formuojamas kitų šeimos narių poreikių suvokimas.
Svarbu neigiamų aplinkos faktorių korekcija, kadangi jų poveikis skatina asmenybės sutrikimų atsiradimą. Gana efektyvios koreguojančios auklėjimo priemonės.
Placiau http://www.sveikas.l...I...d2=&linkID=
Tik nereaguokit jautriai, niekas cia neprirasineja ligu ir nedaro psichinio ligonio, tiesiog, jei ieskom iseities ir bandom kazka pakeist, tai kodel nepazvelgus i visa tai kur kas placiau


tikrai tas vaikas geras... jei jau būtų toks sugadintas-negalvotų kaip brolį aprengti....
Naujas.Vardas, gal tikrai pati kreipkis pagalvos i psichologą...ne į vieną, į kelis...kad tau padėtų nugalėti tą neapykantą vaikui
tikiuosi,kad esi subrendus moteris ir gali būti protingesnė už paaglį vaiką,kuriam dabar vienas sunkiausių momentų-paauglystė
Naujas.Vardas, gal tikrai pati kreipkis pagalvos i psichologą...ne į vieną, į kelis...kad tau padėtų nugalėti tą neapykantą vaikui

tikiuosi,kad esi subrendus moteris ir gali būti protingesnė už paaglį vaiką,kuriam dabar vienas sunkiausių momentų-paauglystė

QUOTE(*sandriukas* @ 2008 07 02, 14:55)
Tik nereaguokit jautriai, niekas cia neprirasineja ligu ir nedaro psichinio ligonio, tiesiog, jei ieskom iseities ir bandom kazka pakeist, tai kodel nepazvelgus i visa tai kur kas placiau
Tikiuosi, kad cia tik paaugliskas maistas 


Ačiū už idėją, pabandysim abudu su sūnum
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 02, 13:54)

Sūnaus psichologė sakė, kad jis leliuko laukia, o ir pati girdėjau kaip sakė, jei būtų broliukas tai pats jam krūtą hip hopišką aprangą rinktų su klynais iki kelių (nes aš nemoku bernų kaip reikia rengti). Kai sužinojo kad nėščia, pradžioj buvo išsigandęs - įsivaizdavo, kad atiduosiu leliukui jo kambarį, bet kai paaiškinau, kad įrengsim jam priestatuką, nusiramino. Bandysiu įtraukti jį į rūpesčius - paprašysiu išrinkti su tėčiu lovelę, pačiam sumontuoti. Gal tikrai bus viskas gerai



QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 21:47)
Oi kaip lengva jums moralizuoti iš šono, o pabandytumėt bent dieną pagyventi po vienu stogu su šituo vadinamuoju "vaikeliu"...Aš tikrai užkirsiu kelią jo terorizmui, tuo labiau, kad šeimoje yra mažesnis vaikas, kuriam reikalinga normali šeimos aplinka, o taip pat ir trečias į pasaulį beldžiasi, kuriam ramybė bus būtina

As jus palaikau ir jeigu vienas zmogus sugeba gadinti 4zmonems gyvenima, tai jau nenormalu. Nenuleiskit ranku ir pirmyn...
O iš kur atsirado tas vaikas?Negi neseniai iš mėnulio nukrito? Patys tėvai jį tokį užaugino.O tiksliau jis užaugo pats,nes augino jį seneliai,auklė,o tėvams jis ilgą laiką buvo nereikalingas.
Gerbiama mama, jei neskaitėte, perskaitykite dvi knygas "Kaip mylėti savo paauglį?" ir "Penkios vaikų meilės kalbos". Autorių, deja, neatsimenu. Antrąją knygą tikrai galite rasti knygynuose.
Suprantu jūsų beviltiškumą ir pyktį, bet vaiką, kuris yra viso labo paauglys - vaikas suaugusio žmogaus kūne, nurašyti, vadinti gyvuliu etc. - na atrodo labai nebrandu ir neteisinga.
Suprantu jūsų beviltiškumą ir pyktį, bet vaiką, kuris yra viso labo paauglys - vaikas suaugusio žmogaus kūne, nurašyti, vadinti gyvuliu etc. - na atrodo labai nebrandu ir neteisinga.
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 13:48)
Žinoma nesame mes idealūs tėvai - daug dirbam, laiko, kaip ir dėmesio vaikams trūksta, bet stengiamės juos aprūpinti visu kuo geriausiu. Aš net nepastebėjau kada su sūnumi tai prasidėjo: Kai gimė, buvom stdentai - jis užaugo tarp auditorijų, kai jam buvo 4 metukai, nuvedžiau jį į Telebimbam studiją, tai iš ten buvusių 50 vaikų vienas buvo išmestas dėl nesukalbamo charakterio - žinoma maniškis. Kai pradėjo eiti į pirmą klasę, mokytoja ir mokyklos direktorė reikalavo jį pasiimti ir atiduoti mokytis privačiai, nes joms jis buvo nepakeliamas. Kai perkėliau į privačią Liubertienės mokyklą, tai po metų man pasakė mums jokių jūsų pinigų nereikia- tik atsiimkite savo vaiką...Dabar jis lanko eilinę Vilniaus mokyklą, kurioje dirba nuostabūs pedagogai, bet net ir tokius žmones, kur atrodo yra toleancijos viršūnė (pvz.: tikybos, matematikos mokytojas) jis sugeba išvesti iš pusiausvyros. Tie mokytojai pikti į mane kreipasi, o aš negaliu nieko padaryti...
Niekada neįsivaizdavau, kad taip gali skirtis tos pačios šeimos vaikai - mano dukrelė pirmokė - pirmūnė, visų mėgstama, aktyvi, gabi, visur pirmaujanti. Atėjus į jos mokyklą į mane mokytojos pirštu rodo - " pažiūrėkit čia tos mergaitės mama", o į sūnaus mokyklą einu pakampiais lyg koks vagis, kad tik kas manęs nepmatytų...
Niekada neįsivaizdavau, kad taip gali skirtis tos pačios šeimos vaikai - mano dukrelė pirmokė - pirmūnė, visų mėgstama, aktyvi, gabi, visur pirmaujanti. Atėjus į jos mokyklą į mane mokytojos pirštu rodo - " pažiūrėkit čia tos mergaitės mama", o į sūnaus mokyklą einu pakampiais lyg koks vagis, kad tik kas manęs nepmatytų...
Vienintelė diagnozė tėvų meilės stoka



o dukrelė kiaip išsireikalauja dėmesio, tai kitas atvejis.
QUOTE(Ramunita @ 2008 07 02, 15:59)
tikrai tas vaikas geras... jei jau būtų toks sugadintas-negalvotų kaip brolį aprengti....
Naujas.Vardas, gal tikrai pati kreipkis pagalvos i psichologą...ne į vieną, į kelis...kad tau padėtų nugalėti tą neapykantą vaikui
tikiuosi,kad esi subrendus moteris ir gali būti protingesnė už paaglį vaiką,kuriam dabar vienas sunkiausių momentų-paauglystė
Naujas.Vardas, gal tikrai pati kreipkis pagalvos i psichologą...ne į vieną, į kelis...kad tau padėtų nugalėti tą neapykantą vaikui

tikiuosi,kad esi subrendus moteris ir gali būti protingesnė už paaglį vaiką,kuriam dabar vienas sunkiausių momentų-paauglystė

Na, skaičiau, skaičiau, ir neiškenčiau... Iš pradžių perskaičius istoriją atrodė-koks baisus vaikas turi būti, kad savo mama debile pavadintų. Bet.... Skaitydama toliau, matau, kad vaikas visai ne blogas. Ir gerai su draugais ir mergaite sutaria, ir šokius lankyti nori, ir gimstančio kūdikio laukia, ir apie tėvus nieko blogo negalvoja.
Manau, kad vis tik su mama kažkas yra ne taip (nepyk, Naujas.vardas

O šiaip labai gerai kažkas parašė-paskambink vaikui, pasakyk, kad myli, pasiilgai, kad tėtis ir sese irgi jo laukia grįžtančio, ir, jei bijai jo reakcijos, padėk ragelį.
Man taip atrodo

Sėkmės

QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 21:47)
Kiek ilgai gali tęstis meilė šeimos ir visų aplinkinių teroristui? Kiek ilgai visi gali kęsti su apsimestinėmis šypsenomis, kad tik teroristui netyčia nuotaika nesugetų?
Prašymų nustoti terorizuoti šeimą, išreikštų žodžiu, negirdima - jie palydimi patyčiomis... Oi kaip lengva jums moralizuoti iš šono, o pabandytumėt bent dieną pagyventi po vienu stogu su šituo vadinamuoju "vaikeliu"...Aš tikrai užkirsiu kelią jo terorizmui, tuo labiau, kad šeimoje yra mažesnis vaikas, kuriam reikalinga normali šeimos aplinka, o taip pat ir trečias į pasaulį beldžiasi, kuriam ramybė bus būtina
Prašymų nustoti terorizuoti šeimą, išreikštų žodžiu, negirdima - jie palydimi patyčiomis... Oi kaip lengva jums moralizuoti iš šono, o pabandytumėt bent dieną pagyventi po vienu stogu su šituo vadinamuoju "vaikeliu"...Aš tikrai užkirsiu kelią jo terorizmui, tuo labiau, kad šeimoje yra mažesnis vaikas, kuriam reikalinga normali šeimos aplinka, o taip pat ir trečias į pasaulį beldžiasi, kuriam ramybė bus būtina
Meilė savo vaikui idealiuoju variantu turėtų tęstis per amžių amžius ir net po/už grabo lentos.

Jūs pati elgiatės kaip išlepinta mergiotė. Vaikas tiesiog protestuoja prieš jūsų autoritarizmą. Ir pavyzdys su akiniais, ir pavyzdys su kuprine, dviračiu rodo jūsų santykių merkantiliškumą, grąžos laukimą - "tu man, aš tau, o jei ne, tai tada va...".
Žinot, šioje situacijoje nuoširdžiai užjaučiu jūsų paauglį. O ankstesniame mano poste paminėta knyga "Penkios vaikų meilės kalbos" jums galėtų pagelbėti, imho.
Urtytė_mergytė, pritariu tau
o Naujo.Vardo noriu paklaust-kiek ilgai jauti tą pyktį sūnui?

o Naujo.Vardo noriu paklaust-kiek ilgai jauti tą pyktį sūnui?