QUOTE(fuksė @ 2009 08 04, 15:38)
Pabaigai: esu univere sekmingai islaikiusi psichologijos ir raidos bei pedagogikos valst. egzamina, tad tikrai ne pirstu i dangu badziau.
Na ir... Aš irgi, ir dar mokykloj dirbu, bet mano abu bernai auga visiškai skirtingi, nors auklėju vienodai. Teorija nuo praktikos oi kaip skiriasi, vaikas gali į akis sakyt kad bus geras, o daryt viską priešingai. Negi galvojat, kad tėvai uždraus paaugliui su kuriuo nors draugauti? Gal pasiūlymą kaip? Užrakint namie? Taigi mokykloj galima susitikt. Atvejis iš pažįstamos gyvenimo: viską darė su vaiku kartu:žaisdavo, skaitydavo, piešdavo, atsakinėdavo į visus jo klausimus, o buvo tikras kodėlčius, ir pan. Mažasis buvo švelnumo įsikūnijiimas, glaustydavosi prie mamos, nešdavo jai kokių "gėlyčių" priskynęs ir pan. 8 klasėj pasikeitė: keiksmažodžiai, siuntinėjimai na..., bėgimai iš pamokų ir namų. Draugų nebuvo tokių, klasėj buvo "kiečiausias". Kad ir kiek tėvai kalbėjo, nieko, klausydavo, galvą linkčiodavo, o darė priešingai. Dabar baigė 10, elgesys lyg keičiasi geryn. Tiesa, jokių pasikeitimų nebuvo, kai vaikas pradėjo išsidirbinėt, nes garantuoju, kad ten pradėsit priežasčių ieškot. Jis sakydavo, kad šiaip sau taip elgiasi, kai klausdavo, kodėl taip daro.
Taigi gal patarimas mamoms toks: išlaukit. Pastebėjau, kad labiausiai būtent tokio amžiaus 14-16 metų vaikai ir nori pasirodyti . Pvz maniškiai auklėtiniai 10 šiemet labai subrendo, ypač panelės. Vaikinukai dar kai kurie stengisi pasirodyt, bet jau dygliai krenta, ne tokie, kaip buvo anksčiau. O ir tėvai taip sako.