Mamų žindymo istorijos

gal reikejo tau cia i kt tema geriau parasyti ir pasiskaitineti gali
http://www.supermama...?...4896&st=540

siaip saltalankiu aliejukas gerai gydo

Nukramtytiems apeneliams yra tokie puikūs kompresiukai atsirade vaistinėse, kad super. Nors aš buvau išsikvietus krūtų specialistę iš klinikų tai ji man patarė parą laiko neduoti skaudančios krūties, o ją nusitraukinėti su rankom kol apgis. Man tikrai nereikėjo kankintis. Ir jei bijot tą pienuką maitinti iš buteliuko kad nepriprastu tai sugirdykit su švirkštu, nors aš parą laiko išvis nedaviau krūties kol praėjo skausmas ir mažiukė toliau sėkmingai maitinama krūtimi.

Ir aš norėjau pasidalinti savo patirtimi dėl matinimo.
Kai grįžau iš ligoninės, pienas bėgo upeliais, tikrąja ta žodžio prasme, todėl buvau rami, kad mano vaikas sotus, bet su 2 sav vaikeliu nuvažiavus pas gydytoją svertis be galo nustebau, gydytoja pasakė kad svorio pakanka, priaugom nuo ligninės apie pusę kg, bet vis tiek vaikui gali trūkti pienuko ir būtinai turim nusipirkt jos rekomenduojamą mišinuką ir tūrėti atsargoje.
Aišku išsipildė blogiausi dalykai, kokie man tada atrodė, mažuytė buvo per silpna ištraukti pienuką ir jo pradėjo mažėti, pradėjo ilgėti valgymai. Mus 1 mėn.kai pasvėrė iškart nugąsdino, svoris mažas, per 2 sav tik 200 g, vos ne vaiką badu marinam, staigiai dupodam mišinuką. Pirmiau duodam krūtį, paskiau iš buteliuko. Mes su vyru abu durni, žiopli, pasimetę, kaip pasakė taip ir padarėm. Pradėjom pastebėt, kad mano krūtinė guzuojasi, vis mažiau pavalgo iš krūtinės, tad dar po savaitės pradėjom intensyviai išeities. Konsultavaus su mamytėmis, kurios siūlo pagalbą dėl žindymo. Ji pasiūlė nutraukt bet kokį mišinuko davimą, pasišarvuot kantrybe, pasikabint vaikelį po papuku ir laukt, vaikelis pats išmoks. Ir ką, sedėjau, maitinau beveik be pertraukų, vyras valgyt, arbatas į lovą nešė, lepino, kaip tik galejo, chalvos, balintos arbatos, balintos kmynų arbatos, krūtinės šildymai ir masažas, žodžiu viskas apie ką buvo bent šiek tiek kur nors užsiminta viskas buvo išbandyta, bet vaikelis nuo to sotesnis netapo. Pavargom abu žiauriai ir nusprendėm, kodėl mes bandom pakeist vaiką, mums rekia rast sprendimą, o ne jį verst daryt tai kas jam šiuo metu per svarbu. Vyras nuvažiavo ir nupirko Avent pientraukį (ačiū jam už tai labai, nes visi sakė, kam tau jo reik, gi maitink vaiką pati) ir taip prasidėjo mano pieno nusitraukimas. Pradžioj jo buvo nedaug, paskiau viskas susinormalizavo, aišku neužtekdavo man jo pilnumoj, vieną maitinimą vis vien gaudavo mišinuką, o kitus maitinimus sumuodavau. Pienelį gi parą galima laikyti šaldytuve, tik dapilu į šviežiai nutrauktą, pašildau. Iš pradžių ji sunkiai valgydavo ir iš buteliuko, paskiau tik sustiprėjo. Taip ištempiau iki praktiškai dabar. Dabar jau liko visai nedaug, dėl ko staiga sumažėjo nžn, bet turbūt ir taip labai gerai, nes taip bučiau netempus nei 1,5 men.
P.S.:Ačiū už kantrybę, kas perskaitė, nenoriu niekam piršt savo nuomuonės ir kažką sakyt kaip daryt, nes kiekvienas atvejis individualus, bet tiek kiek su vyru ieškojom informacijos panašios ikrai neradau, todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtim.
Jei kas turės problemų ir klausimų dėl nusitraukimų ar pientraukio, rašykit i až mielai padesiu.

O mano istorija tokia. Pirmas vaikas, maitint nemokejau tai jau ligoninej nugrauze spenelius iki kraujo. Grizus namo vyras nupirko antspenius ir taip maitinau kol sugis. Bet kai sugijo vaikas nenorejo zysti krutines be anspeniu, mano mazi speleliai ir ju nersadavo, nepaimdavo. kai buvo koks menuo uzsidege krutine, temperatura 39. Nusiprkau pientrauki ir pradejau maitinti is buteliuko. Kruties taip ir neisiuliau Po to dar buvo keli uzdegimai, po kuriu vis mazejo pieno. Taigi greit teko primaitinti misunuku. Savo pieneliu su primaitinimu maitinau iki 5 men. Dabar turiu antra vaikeli, nemokejau maitinti, vel nugrauze spenelius, bet sikart kenciu ir jokiu anspeniu ar nusitraukinejimu. Speneliai sugijo, bet dar kartais skauda kai maitinu. Tikiuosi sikart pavyks maitinti ilgiau. Manau ligoninej turetu pamokint kaip taisyklingai maitinti, kad maziai gautu kas geriausia.

Vaje vaje vaje..... Kai pagalvoju apie pradzia maitinimo mane ima siaubas Mazasis tikras apzoriukas,dar ligoninei nugriauze spenelius iki krauju Kai ateidavo laikas maitinti pradedavo riedeti asaros dar nemaitinant,atrode pradesiu kaukti ''suns''balsu. Tepiau tepaliuku,dejau specialius kompresus, bet niekas nepadejo Atrode nebemaitinsiu,viskas skausmas nebepakelemas Gryzusi namo bandziau anspenius,sasus issigydziau, taciau isgriauze grioveli net per anspeni. Taciau as vis kenciau su asarom, bet maitinau. Papasakojau draugei o ji man patare toki tepaliuka, jis man padejo, po biskyti uzgyde speniukus. Db maitinu MP ir dziaugiuosi kad mano uzsispyrimas neisseko Ir ko tik nepadarysi del mazojo stebuklelio O mazajam nepatrukde nei anspeniai, jis labai myli papulius

Mano istorija, gal kažkam bus naudinga

http://www.supermama...?...ry&eid=7640



Papildyta:

manau visoms bus įdomu kas per stebuklingas tepaliukas

visiskai pritariu apie ligonines, kad jose turetu pamokint kaip sekmingai zindyti. Mano istorija labai panasi, beveik tokia pati. Stipriai nugrauzti speneliai, isbandyta viskas ka tik radau supemamose, bet manau tik laikas padejo... spenelyje buvo skylute,, kuri neuzgijo 2.5menesius!!!!! kentejau nezmoniskai, verkiau maitindama... Ir jei ne mano drauge kuri patyre panasu jausma ir jos palaikymas nepasiduoti, tai jau senai misinuka buciau davusi mazyliui. O dabar mum beveik 4 men ir labai sekmingai maitinu, bent kol kas, Mano tikslas pasiektas, as lb dziaugiuosi, mat pirmo vaikelio nemaitinau visai:(

Tad mamo, nebijokite tikrai viskas laikina.. patikekite!!!
Zinau skaitant nesitiki kad tas kosmaras kada nors baigsis, bet pamatysite po 2 menesiu pacios skaitysite ir kitoms patarsite:)

Man labai pagelbejo BEPANTHEN tepaliukas

stengsiuos trumpai, nes jau akys limpa, tik nakti laisvo laiko yra

dar budama nescia nieko doro apie zindyma nezinojau, tik pasake, kad kenkek ir duok papuli net pro asaras.
gime man mergyte. kadangi gimdziau nakti tai tik ryte atnese, aisku kazko prigirde tai nesuprato papo, nors tik gimusia pridejo zysti.
3 dienas kisau ja prie papo pastoviai. kisau ir kisau. skausmas, asaros, neviltis, neplauta galva, siules skausmai... kaip zinia pirmas keleta dienu teka laseliai priespenio, tausojau kiekviena lasa. nemokejau duoti, tai tekdavo naktim zadint akusere kad padetu sukisti ir pamokytu (kol pati neprasysi, nieks nepades ir nepaklaus). salia kita mamyte antra diena neistvere emesi misinelio, o as kenciau ir tik kartojau sau, kad jokio misinelio neduosiu, kovojau su savimi, o kaip sunku kai salia pavalge kudikis misinelio ir gal 5val miegojo, o manoji kas pusantros pabusdavo...o po gimdymo streso para nemiegojau. zodziu, ligoninej buvo kancia, bet gerai kad nesusigundziau ir nedaviau misinelio kitaip tikrai nebutu taip greit ismokus zysti kruti.

namuose jau aisku visai kitaip, nors spenelius skaudejo, bet buvo kam pagaileti tai bent moraliskai buvo lengviau. 4 diena atejo potvynis...nezinojau kad taip buna. skambinu draugei, sakau krutys kietos ka daryt. sako maitink o ko nedavalge butinai nutrauk nes kitaip nesigamins pienas, klausiu ar visada, sako taip po kiekvieno maitinimo.... pabandziau nutraukt rankom - pusvalandis o tik kokie 15ml. pientraukio neturejau. galvoju nejau tikrai reik nutraukinet kas kart, gi tada tik nusisaut belieka!!! tada gerb. internetas man pagelbejo. o gi nereik nutraukinet po kiekvieno maitinimo likusio pienelio, nes isvargs organizmas begaminant tiek pieno, kad su laiku viskas susireguliuos. nenutraukinejau ir viskas susireguliavo. tiesa antra savaite buvo naktis kuomet speneliai tapo ploksti, visai negalejau sukisti, pasikankinau bet galu gale pavyko (ziema paprasciau, iseini porai sekundziu i balkona ir spenelis kaip mat pasidarys reikiamas ). na ir ka, iki siol sekmingai zindau, mergyte priauga kiek reikia o ir zindymas tapo malonumu, visgi vertejo pasikankint pirmas dienas ir nepaluzti.
buna dabar kartais kai daug prisigeriu skysciu koks guzelis vienas kitas, bet pazindzius ismasazuoju, karta temp buvo bet po masazo praejo. turiu pientrauki tokiems atvejams.

beje ta mamyte ligoninej, kuri neiskente davus buteliuka, jai pienas labai greit dingo nes vaikiukas neismoko taisyklingai zysti..

Agatka, šaunuolė
Sėkmės ir toliau

100 proc kad ligoninėse turi parodyti kaip teisingai vaikučiui paduoti krūtinę, kad abiem greičiau priprast vienam prie kito ir mažiau kankintis džiaugiuos, kad gimdžiau naujagimiui palankioj ligoninėj ir kad personalas labai padėjo, kai to labiausiai reikėjo parodė, pamokė, patarė - dabar jau su mergyte namuos, su mielu noru ima krūtį ir neturėjau jokių nugraužimų ir jokių skausmų - tuom labai džiaugiuos

Padėkite man prašau,
Esu ką tik iš kepta mamytė. Mano mažylei 3 sav.- vargstu dėl maitinimo. Nežinau ar teisingai darau...
Pas man visada vienoj krūtinėj daugiau pieno, negu kitoje. ( atsižvelgiau į jų kietumą), vaikui duodu iš abiejų( a tai iš vieno neužtenka, pradeda ieškoti, čiulpti savo rankytes). pavalgius miega 3 val. bet užmiega ne iš karto. Pavalgius pasimuisto, išsibezda ir po kokio pusvalandžio užmiega ( ar tai yra gerai?)
Per dieną vieną kartą (dažniausiai vakare) pavalgius atsibunda po 1 val. Bandau maitinti, bet dar krūtyse pieno nebūna daug. Tada čiulpia, čiulpia... tampa nerami, gal ir pilvukas pradeda pūsti, akys dybom, kartais rėkia, kartais ne. Galvoju pieno nėra, tai einu mišinuką daryti: kartais suvalgo, kartais iš vis neįma ( padarau 30 g. suvalgo apie 20 g.). Ir visvien neina miegoti. Prasikankinu gal kokias 3 val kol užmiega . Gal kas galite man padėti? Tikriausiai kažką ne taip darau...