Bandau ir aš papasakoti apie savo pirmą kartą
Pasigražinę ir pasipuošę nulėkėm pas jaunąjį. Jokio išlydėjimo jaunieji nenorėjo ir jokių palaiminimų. Tai pasiūlėm svečiam paragauti midaus iš rago su potekste, kad senovės lietuviai prieš eidami į mūšį ar ieškoti nuotakų gerdavo iš rago midų. Tėvams padovanojom angelėlius su žodžiais, kad kiekvienas žmogus yra angelas su vienu sparnu. Šią idėją pasiskolinom iš sm. Tik tiek, kad beieškant tų angeliukų sugalvojom, kad padovanosim žvakides su angeliukais ir paprašysim, kad tėvai nuo jų uždegtų vaikams šeimos židinius. Gavosi labai gražu
Tada susėdom į seną PAZ autobusiuką ir patraukėm į Liškiavos bažnyčią. Labai gerai, kad turėjom prisiruošę daug žaidimų, nes dėl lietaus visi planai susigadino ir teko daug važiuoti. Kadangi buvo pulkas labai labai fainas ir visi buvo užsivedę tai kelias tikrai neprailgo.
Visa ceremonija buvo nerealiai graži. Įėjo jauniausia pora su žiedų pagalvėle, paskui jaunasis su visu pulku. Paskui tėtis atvedė nuotaką

Paskui leidom balandžius, vaišinom svečius. Didžiausią paklausą turėjo saldainiai su jaunaisiais, kitų praktiškai ir nereikėjo.
Tada vėl daug važiavom, nes pylė kaip iš kibiro. Paskui pasifotkinom pas fotografę sodyboj, ten dar spėjom ir agrastus su braškėm sužaist. Tik labai chaotiškai, nes nebuvo kaip dėl lietaus lapelius normaliai išdėliot. Turėjom labai fainą ritualą kaip užkalbėti senovės lietuvių deivę Gabiją, bet dėl lietaus nieko nepavyko padaryt.
Tada skubėjom į sodybą, pakeliu dar ant tilto atsirinko akmenėlius laimingus, o kitus numetė nuo tilto. O poros išskraidino lėktuvėlius su linkėjimais.
Sodyboj užsėdimo nebuvo, tai saldainių virve apsukom muzikantus, bet kažkaip ypatingai įspūdžio nebuvo. Muzikantam įmetėm tik 10lt su jaunaisiais ir labai tuo paskui džiaugėmės, nes apie muzikantus labai norėčiau į kokį juodą sąrašą parašyt jai toks būtų
Jauniesiems dovanų nedovanojom. Nupirkom skrynią, į ją įdėjom laikraštį, saldainiukų, pinigą su jų nuotrauka. Žodžiu visas smulkmenas ir pasakėm, kad į kiekvieną smulkmeną idėjom dalelę širdies.
Prie stalo dovanojom taures, dainavom už jaunuosius ilgiausių metų, tada rinkom komendantus: dovanojom antpečius, maišelius ir plaktukus tuos žaislinius, kad galėtų švilptelt ir bumtelt jai neklausys). Paskui dar policininką, seselę ir meilės ministrą išsirinkom. Ir, kad kiti svečiai neliktų be darbo paleidom linkėjimų knygą į vieną pusę, o į kitą vardų.
Tada žiūrėjom fakyrų šou.
Paskui buvo pirmasis jaunųjų šokis kažkoks, nes tie muzikantai mat jaunųjų valso negroja

O mes šokom rokenrolą.
Antru užsėdimu darėm karti karti (su širdele nepavyko, nes nesutiko muzikantai

), degėm šeimos židinį, buvo padėka tėvams ir ilgiausių metų tėvams. Tada ėjom leisti balionų su šaltom ugnelėm.
Paskui žodžiu buvo muzikantų "koncertas" ir šokiai. Nors ir norėjosi dar vieno užsėdimo, bet muzikantai jo nedarė. Tarpe metėm puokštę, keliaraištį su stringais. Ir prieš pjaunant tortą padovanojom jaunąjam Al Kaponės skrybėlaitę, o jaunajai plačiabrylę skrybėlę ir pasakėm, kad piršliai išvažiavo, o vietoj jų atvažiavo svečiai tokie ir tokie. Visiems labai patiko ir vis klausinėdavo mus sutikę ar piršlių nematėm.
Kitą dieną dar padarėm ramunę su darbais ir kopūstų žaidimą. Abu griebė plėšyt, bet per vidurį susiprotėjo patys

Tada dar visus apdovanojom ir paskui jau buvo laisvas laikas. Ošėm iki sekmadienio
Vėliau atskirai dar parašysiu žaidimus ir žodžius, kurie buvo ne iš sm. Gal kam pravers.
Nors viskas atrodo pavyko ir buvo linksma ir smagu, bet kažkaip euforijos didelės nejaučiu. Visgi yra dalykų, kurie absoliučiai nuo tavęs nepriklauso ir kurie labai gadina visus reikalus. Apie juos dar parašysiu, kaupiuosi dabar

[/url]