Darbo paieškos

Sveika,
o kas butent ten nepatiko, kad nenoretum?
Bent jau pareigos skamba tai visai neblogai

nepatiko,kad rinkti informacija apie nuomuojamus butus,garazus,skambinti klientams ir itikinti,kad ateitų pas mus ir mes padesime jiems isnuomoti ju buta.Surinkus info- viska perduoti vadybininkams.Ir taip visą dieną. Ateina klientai jei nori issinuomoti buta, uz paslauga sumoka 100 lt.ir turi jiems pateikti adresų, o jei ju nera, tai ka- meluoti ir pakisti bet kokius adresus. Ne, man netinka toks darbas.

Sorry rainiukas, bet man jau akys isvarvejo beskaitant ir beziurint visokius cv lt puslapius ir visokius kitokius darbo paieskos puslapius. Man jau ant tiek bloga ko nors ieskoti, nesvarbu ar darbo ar kokios frazes, pavargau. Darbo paieskos yra pats tragiskiausias dalykas gyvenime (mano akimis ziurint). O cia net forumuose zmonems sunku paaiskinti keletu zodziu, kas tai yra, ir man siuloma eiti i google ir toliau ieskoti kazko. Ieskojimas ***. Nieko daugiau jusu nebeklausiu ir nebekomentuosiu. Nes visi vis tiek lieps nueiti i google.

Nu kam dabar lengva. Va tau cia yra paaiskinta apie motyvacini laiska, kas jis ir su kuo valgomas. Ar tau reikia toooookio, del kurio tave is karto priimtu i darba? Nesupratau kazko, tiek to

Sveikutės,kad būtų į temą tai aš dirbanti,bet vis dar ieškanti savo svajonių darbo...
Norėjau įkišti trigrašį apie darbo paieškas toms,kurios neranda darbo prašydamos 1000 Lt.atlyginimo.Papasakosiu trumpai istoriją,kur įvykis vyko Kaune,pakankamai didelėje kompanijoje,pakankamai aukštoms pareigoms užimti.Pasakotojas-komisijoje sėdėjęs narys.Na eina tie žmonės,dėl darbo,kalba ir pasakoja ten viską apie save,o paskutinis klausimas komisijos visiems buvo vienodas,kokios nori jie algos.Tai tuos,kurie tuo metu(prieš kokius 2,5 metų)prašė 1500-2000,atmetė iš karto.Kaip pasakotojas pakomentavo"jei jis tik tiek save vertina"....Tiesa,žinai ir tai,kad moteriškė,kuri buvo labai šauni,pati šauniausia,užsiprašė per daug,ir įmonė jai negalėjo tiek mokėti todėl irgi nepasirinko...
Nežinau ar suprasit ką norėjau pasakyti,bet atrasti tą aukso vidurį palinkėčiau ir sau

o man paskutiniu metu susidare toks ispudis, kad jei is viso neturi darbo patirties, tai gali bet kiek prasyt atlyginimo - vistiek nepriims

as tai praeita savaite atostogavau, tele 2 deka, buvau nerysio zonoje . Sian dar gavau viena neigiama atsakyma , pasirinko kita kandidata .
Bet ka reik daryt, kad butum tas kandidatas , jeigu manes net nepriima dirbt toje pacioje srityje, kurioje dirbu 3 metus .

na jau nereikia taip pesimistiškai, aš kaip tik galvoju kad yra atvirkščiai- dabar mažai kas žiūri į diplomą ar darbo patirtį, čia jau sėkmė. patikėk pažystu ne vieną žmogų ir be patirties ir be diplomo susiradusį gerą darbą, reikia tik išlaukt

tai turbut sekme , o gaila

Merginos, daugiau optimizmo! Žinot, į ką labiausia atkreipia dėmesį dauguma darbdavių? Į kandidato pozityvumą ir jo norą Kai kurios iš jūsų linkusios kaltinti aplinką, darbdavius, ekonominę situaciją ar dar ką nors, bet ne save. Gal paieškokit savyje, ką darote ne taip, kad esate "luzeriu", o ne "laimetoju" gretose? Gal tie žmonės, kurie ką nors pasiekė, kitaip mąstė? Sėkmė nėra atsitiktinumas - tai rezultatas daugelio dalykų, pirmiausio tikro NORĖJIMO ir SIEKIMO... Visi atsakymai slypi Jūsų viduje. NEsvarbu, ką jūs sakysite žodžiais, jei Jūsų visa išorė transliuos "kokia aš nelaiminga, ir kokie visi darbdaviai kiaulės, kad nemato mano kilnių norų", darbą susirasti bus sunku. Zanūdų niekam nereikia.

Pasakymai, kad be patirties nieks nepriima, daug nemoka ir t.t. - yra tiesiog pasiteisinimai sau (aš nekaltas, aplinka kalta). Žmonės juk įsidarbina be patirties, ane? Vadinasi, tai yra įmanoma. Moka mažai? Ok, gal reikia pradėti nuo mažai, nes gausi vistiek daugiau - PATIRTIES, kurios taip reikia - ir galėsi keliauti toliau.

Aš kalbu taip ne todėl, kad taip rašo vadovėliai, o todėl, kad pati esu per visa tai perėjusi. ieškojusi darbo 3 mėnesius, be patirties, po to pradėjusi nuo mažo atlyginimo ir tikrai ne idealaus svajonių darbo ir dabar pati ieškanti sau darbuotojų, kurių akys degtų ir kurie, kiekvieną nesėkmę traktuotų kaip laiptelį, ant kurio galima pasilipti ir greičiau pasiekti sėkmę Patikėkit mielosios - pirmiausia PAKEISKITE MĄSTYMĄ, patikrintas ir išbandytas dalykas Nuoširdžiai to linkiu

Teoriskai tai man bei visiems kitiems manau viskas aisku ir suprantama.O kaip praktiskai pritaikyti?
Beje kokioj srityj ieskot darbuotoju sau?Ir kaip pavyko pakilti i si laipteli gal apie tai dar pora zodziu?

Niekas nesako, kad viens du trys ir pasikeičia mąstymas. Tai nuolatinis darbas su savimi, su savo mintimis. Skaitykit pozityvias knygas - jos labai gerai praplauna smegenis Nereikia visko priimti 100%, reikėtų atsirinkti, ką gali pritaikyti sau. Man patiko viena mintis, kurią išgirdau vieno seminaro metu. Kai nori būti geriausias (tarkim darbe), negalvok, kad konkuruoji su visais esančiais. Dauguma žmonių net pagalvoti nedrįsta, kad jie gali būti geriausiais, vadinasi, konkuruoti reikėtų tik su maža grupele, kuri išdrįsta to norėti
Kaip pavyko pakilti - aš visada norėjau būti geriausia Mokykloje, universitete, darbe. Žinoma, labai dažnai pagalvodavau "ai, čia ne man", bet kai kokia už mane jaunesnė mergaitė pasiekdavo geresnį rezultatą, užvirdavo kraujas, kad ir aš galiu Pradėjau nuo elementarios pardavimų vadybininkės, tapau pardavimų vadove, o dabar esu direktorė. Tai užtruko beveik 7 metus Žinoma, mane ugdė ir man padėjo labai daug žmonių, kuriuos laikau savo mokytojais. Anksčiau galvodavau, kad man tiesiog pasisekė, atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Vėliau supratau vieną tiesą - kai tu ko nors sieki nuoširdžiai, aplinkybės pradeda klostytis tau palankiai Labai patinka posakis "kai mokinys pasiruošęs, ateina mokytojas"...
Sėkmė - NE ATSITIKTINUMAS, pasikartosiu... Visi mato tik ledkalnio viršūnę, tačiau niekas neateina lengvai ir greitai Turėkit kantrybės, užsispyrimo ir drąsos aukščiau pakelti kartelę Nepažįstu nei vienos iš jūsų asmeniškai, bet jaučiu, kad esate protingos ir gabios merginos, kurios gali pasiekti labai daug, jei truputelį pakeis mąstymą, išlaisvins mintis ir leis sau norėti ir siekti daugiau.
Trumpa istorija:
Kartą vienas vyriškis sėdėjo prie žaidimo automato, kuriame buvo rūgštūs ir saldūs saldainiai. Bet jam nesisekė - jis vis traukė ir traukė tuos rūgščiuosius. Bet vistiek jis buvo laimingas ir trynė rankomis. Priėjęs draugas jam pasiūlė - "klausyk, einam iš čia, matai, kad tau nesiseka, trauki vien rūgščius"... Vyriškis pažiūrėjo į jį ir sako: "klausyk, kuo daugiau aš ištraukiu rūgščių saldainių, tuo jų lieka mažiau ir tuo labiau priartėja momentas, kai liks vien saldūs"...

Vertinkit neigiamus darbdavių atsakymus kaip rūgščius saldainius ir nenuleiskit rankų per anksti