MP ir mišinukas

Įdomu būtų sužinoti mamyčių nuomonę apie mišinėlių davimą kai nėra mamytės šalia. Ar nėra labai blogai jei žindantis mamos pienuką vaikutis kartais (ypatingais atvejais) gautų mišinėlio vietoj pienuko? Gal kuri taip darėt?

Aš taip dariau su vyresniuoju, kadangi nemokėjau normaliai žindyti ir dar buvo atsiradę kitų problemų, tai nuo dviejų mėnesių kartą per parą gaudavo mišinėlio, o jei pasitaikydavo kur išeiti su reikalais, nesukau galvos, palikdavau mišinuką, ir jis valgydavo ir tą, ir tą, tiesa, savo pieną nutraukinėjau į buteliuką. O va su jaunėliu tiap neišėjo, neėmė jis to buteliuko, nors tu ką, nes kartais labai reikėdavo trumpam palikti. Čia priklauso nuo vaiko, o šiaip vienas kitas mišinio buteliukas - nematau tragedijos

Nezinau kodel bet maniskis ant vakaro pasidaro labai irzlus, nori valgyt, kruties neima... atrodo kad jos tuscios butu, per diena isvalgytos, lengvos tokios, tai karta daviau misinelio is avent buteliuko, tai pavalge ramiai ir sau miegojo tris valandas, po to vel krutim matinau. Bet vakarais tai kazkoks kosmaras... Nelabai suprantu.. Pradedu galvot al pieno neuztenka, nors rodos kai traukiu yra jo, bet mazius vistiek neima...

Man trūko pieno. Kai vyresniam buvo pusė metų pakeitėm vaikų gydytoją. Tai gavau labai barti, kad netikrinau, kiek to pieno turiu ir dėl to vaikas iki tokio amžiaus nedavalgęs yra. Na nežinau buvo ar nebuvo jis nedavalgęs. Gal ir buvo, nes iki 6 mėn. reguliariai reikalaudavo maitinimo naktimis kas trys valandos. Tai kai dukra 3 mėn. sulaukus vis dar valgė naktimis kas trys valandos pradėjau vakarais duoti ne tik košytę bet ir po buteliuką mišinuko po košytės. Mažoji išmiegodavo po 6 val. Po to nebuvo problemos paduoti mišinuko ir bet kuriuo kitu atveju. Aš tai galvoju kad nuo kokių 3 mėn. kai pradedi įvesti papildomą maistą neturėtų būti bėdų vaikučiui retkarčiais paduoti mišinuko.
Tik nežinaukaip su mama. Jei pienuko daug turėtų būti problema praleisti maitinimą. Man tai kai to pienuko buvo mažai tai galėjau nors ir parą nemaitinti, jokių problemų nekildavo.

O kaip tikrint kiek as pieno turiu ir ar vaikui pakanka?

geriausia butu sverti vaika pries maitinima ir po. reiktu bent para. nes atskirais kartais skirtingai suvalgo. jei per para susidrys reikiamas kiekis -viskas ok

as pati turiu tokia problema, kad mazokai pienelio vaikas suvalgo, tai tenka primaitint karta per diena...

Nieko tau nereikia tikrinti Pasversi vaikiuką, kai bus mėnuo ir greičiausiai užtenka jam to pieno, jei jis ramus ir išmiega pvz. kelias valandas dieną. Geriau kol kas neduok mišinuko, juk pienas dar tik reguliuojasi, ypač jei duodi mišinį iš buteliuko, tai gali įsisukti į užburtą ratą, kai pieno atseit nėra - duodi mišinuką- dėl to pieno dar labiau mažėja, duodi dar daugiau mišinuko ir galas jau aiškus Jei vakare neramus, tai dar nereiškia, kad jam pieno mažai, gal pilvą pučia, gal dar kas nors, be to, ne vienai mamytei čia buvo tokia bėda vakarais, bet išsivertė jos be mišinukų. Primaitink tik tada, jei tikrai mažai svorio priauga (ko greičiausiai nebus)

Manau, kad gydytoja pasitaikė seno tarybinio mąstymo, jei siūlė tikrinti kiek turi pieno. Ir dėl to "nedavalgymo" abejoju, ar ji buvo teisi, jei jau tikrai vaikui mažai svorio, būtų tai pastebėjusi ir pirmoji gydytoja. O dėl naktinio valgymo jokiu būdu negalima sakyti, kad jei vaikas naktį valgo kas tris valandas, jam trūksta maisto. Na gal jis greičiau išalksta, bet tai dar nerodo, kad apskritai per parą jis mažai gauna maisto. Juk būna, kad svorio vaikelis net ir per daug priauga, o naktimis dažnai valgo Kitas dalykas, kad mamai pačiai patogiau, kai nesikelia valgyti, dėl to ir norima kuo daugiau primaitinti

Ai, galima visaip svarstyti. Sūnaus augimo grafikuose yra ryškus lūžis - apie 6 mėn., kai pradėjau papildomai duoti mišinukus, vėliau pieną, jis peršoko iš smulkiųjų į stambiuosius, nors ir prieš tai ir po to buvo tose normos ribose . Todėl tai, kad svoris kaip ir normos ribose dar nieko nereiškia - gal jei gautų maisto daugiau ta jo norma būtų kita. O tai, kad sūnui gali būti trūko maisto rodo ir tai, kad jis nuo 3 mėn. prie košių priprato tiesiog stebuklingai. Pirmas šaukštukas buvo sušveistas nebandant nei spjauti, nei piktintis neįprastu skoniu ar konsistencija. Tik duok. Nors tai irgi galima nurašyti ant įpatingo vaiko nejautrumo arba įgimto pomėgio košėms. Bet aš lig šiol pykstu ant savęs, kad neprimaitinau sūnaus mišinukais kaip po to primaitinau dukrą. Žodžiu buvau nupušusi motinėlė, prisiskaičiusi apie natūralaus maitinimo naudą. Gal būtų buvę ne pro šalį pasiskaityti ir apie priverstinės dietos žalą kūdikiui. Nes kai prireikė kažkur 7 mėn. sulašinti vaikui pienuko nuo slogos, tai vos ne vos šaukštą prisunkiau. Tai kiek ten reikdavo dirbti kūdikiui, kad tuos jam reikalingus 200 ml gautų.
Aišku, negražu lyginit, bet senais laikais kaimo moteriškės kuo puikiausiai žinojo, kad yra karvių, kurios duoda po 3 kibirus per dieną pieno, ir yra tokių kurios viso labo po 2 puskibirius. Ir gali per galvą verstis, o kitaip nebus. Todėl joms nebuvo nieko keisto, kad yra motinų, kurioms neužtenka pieno kūdikiui. O dabar prisiskaitai protingos literatūros apie tai, kad tai vos ne išimtiniai atvejai ir nemokėjimas žindyti ir "mokiniesi" savo kūdikio sąskaita. Kol išmoksti paprastą tiesą, kad yra moterų kurioms net ir prie idealių sąlygų nesigamina tiek pieno, kad pakaktų išmaitinti kūdikį. Dabar jau žinau, kad mano bobutė ižaugino 7 vaikus ir visus ant karvės pieno nuo maždaug 1 mėn. Nes, kad mama mus tris ant mišinukų augino tai žinojau, tik nurašiau tai tarybiniam mąstytmui. O pasirodo būtų nepakenkę panagrinėti šeimos istoriją ir sužinoti, kad nepieningos mamos mūsų giminėje.

Na gamtoje tiesiog nebūna taip, kad žinduolių vaikai žūtų dėl to, kad jų motinoms trūksta pieno Gal dėl to ir žindymo šalininkai įsikandę nuomonę, kad pieno trūkti negali. Bet realybėje viskas truputį kitaip, žmogui turbūt didelę įtaką daro visokie stresai ir kitokie psichologiniai dalykėliai. Na aš čia pati padariau tokią išvadą, nes to pieno man irgi trūko. Dėl to aš šiek tiek jaučiu nuoskaudą dėl tokios nuomonės, kad jo negali trūkti...Bet vistiek vienas dalykas, kai žinai, kad pieno tikrai trūksta, kai svoris vaiko neauga ir netelpa į jokias normas. Bet normos tam ir yra sukurtos, kad parodytų, jog vaikui maisto netrūksta jo normaliam vystymuisi, augimui ir t.t. Aišku, kad daug kūdikių, jei pasiūlysi papildomo maisto jį ir valgys, bet nežinau ar nuo to jiems tikrai bus geriau?? Jis gaus tik daugiau kalorijų, kurių ir taip jam nelabai reikia (juk svorio užtenka), o mišinukas juk nėra toks nekaltas produktas, tokiam mažam leliui jis gali ir alergiją sukelti ir virškinimas dažnai sutrinka, ir šiaip vis dėl to tai yra sintetika...Beje, aifa , kai rašei kad 7 mėn labai mažai pritraukei pieno, tai dar nieko nesako, kadangi tu davei mišinuką, tai pirmiausia dėl to jau pieno gamyba išsireguliavo ir jo sumažėjo, be to tokio amžiaus jau didelė dalis pieno gaminasi būtent tada, kai vaikelis čiulpia krūtį, ir dar nusitraukinėjimas pieno kiekio apskritai neparodo, reikia sverti prieš ir po maitinimo.

Mano krūtinė apskritai nesiduoda nutraukinėjama . Nutraukiu max 20 ml, o juk mano 4,5 mėn. mažė tikrai ne 20 ml suvalgo .

man irgi taip pat, pradžioje net puoliau į paniką, kad pienelio trūksta.

Mišinuką keletą kartų esu davusi. Vieną kart visai nevalgė, antrą - sukirto su malonumu, trečią - pykdamas, ketvirtą, kai man ilgesniam laikui reikėjo išeiti - visai atsisakė, penktą kart vakare pritrūkau savo pienelio, bandžiau duoti mišinuko, bet neėmė, teko laukti kol prisigamins pienuko pas mane. Tai tokia mūsų patirti su mišinukais