Esmė ta, kad mano gimtadieniai nuo pat mažumės buvo kažkokie levi... Jau nuo kokio 13 gimtadienio su siaubu laukdavau tos dienos. Taip ir norėdavosi, kad tik nieks neprisimintų... Gal tik savo 11 gimtadienį, kaip gimtadienį prisimenu, o visi kiti - nemokamas balius giminei... Rūpesčių daugiau nei malonumo... Kažkaip tikėjausi šį kartą visus giminaičius nustumti į antrą planą (kurį tai vakarą susėstume ir jiems to užtektų) ir surengti normalią šventę su draugais. Padurniuoti, pašokti... Iki gyvo kaulo nusibodo sėdinti liaudis (beje praktiškai visi vyresni...) prie stalo, kuriuos reik apšokinėti...
Jau rodos viskas dėliojosi taip kaip aš noriu, kaip staiga (tikybos mokytoja nusprendė šiemet užsidėti pliusiuką) sužinau apie pirmos komunijos šventę ir dar taip taikliai sutapusias datas... Nusviro rankos. Vadinasi giminės privalomi svečiai... Vadinasi vėl nebus šventės tokios, kokios noriu...

Taip ir norisi visiems pasakyti - mano gimtadienį pamirškite, jo NĖRA. Švęsim TIK pirmosios komunijos šventę.
Nežinau ar galit man kuo padėti... Bet gal kokios Jūsų mintys padės man šiek pozityviau mąstyti ir nedaryti tokios tragedijos.