Vadovavimas. Kaip priversti žmones paklusti.

Esu tokioje situacijoje ir reikia skubios pagalbos.
Prieš porą savaičių pradėjau dirbti galbūt bendrine prasme: jaunesnioju vadovu.
Turiu beveik 10 vadybininkų grupę. Kol kas realiai dirba 6. Kiti bus nuo rytdienos. Šiandien padariau susirinkimą pakalbėti apie naujas užduotis, kurių irgi pati nesukūriau, o tik gavau iš tiesioginio viršininko.
Žodžiu susidūriau su tokiu priešiškumu Jausmas, kad žmogų nužudyti būčiau pasiūlius. Pusė žmonių buvo mano pusėje(nu bent jau nerėkė per viską), nu o pora. Žodžiu sėdžiu susiparinus. O norėjau būti demokratiška vadove. Galbūt reikėjo būti despotu iš karto viską sustatyt į savo vietas ? Net nebežinau. spėju, kad po to ėjo parūkyt ir mane apkalbėt, oi kokia aš čia optimistė ir nieko nesupratu. Ir t.t.
Aš noriu pasiekti rezultatų ir planuoju tai padaryti, bet kaip paversti individus komanda ir priversti (netiesioginiais būdais) žmones klausyti? Gal gali tie kas jau susidūrę patarti. nuoširdžiausiai ačiū.

Nu negi nieko nei vienas žmogus man nepatars Kaip man pasielgti ar kviesti ant kilimėlio ar kaip?

siūlau pradėti nuo to, kad pasakai jog TU esi vadovė ir jie PRIVALO klausyti tavo nurodymų. žinoma, jei jau yra pasipriešinimas tu turi tai įveikti. Šiaip jei vieną dieną tu buvai demokratiška, o jiems buvo dzin, tai kitą dieną gali visiškai pasikeisti. Tiesiog pradėk nuo to, kad visiems paskirstai užduotis, kurias jie turi įgyvendinti per minimalų laikotarpį. neįvykdžius - pati nuspręsk, kas bus. šiaip skaudžiausiai žmonės reaguoja į atlyginimų pasikeitimus tai vat - jei kils klausimų, gali parašyti až

Man tai situacija ne iki galo aiški Na pabambėjo, ir ką? Nedarys, ką liepei? tai jei nedarys, viena kalba, o jei tik bamba - kita Tiksliau, jei bamba, tai aš nieko nedaryčiau. Ir kas, kad bamba? Gal jie bambėdami geriau dirba, koks mano reikalas... Jei užknisa, nusodink ramiai solidžiai, tik nepulk teisintis "nu čia ne aš sugalvojau...", nu

Principe tai tu turi pati žinot, kaip elgsiesi, visus variantus, čia tas pats, kaip auklėtoja daržely. Jei nevalgysi, būsi alkanas iki vakarienės. Jei mėtysi žaislus, eisi pasėdėt ant kėdutės, kad apsiramintum. Ir čia tas pats
Na, pvz. atsisėdi ir išdėstai - dabar planas toks, tu darai tą, tu aną, tu trečia, iki tada, kas turi kokių minčių, klausau. Ir kalbiesi
Manau, sugebi pagrįst, KODĖL daryti reikia taip, o ne kitaip, ir turi įgaliojimus planą pakeist, jei tikrai nusprendžiat, kad reikia? Dar, jei esi jų VADOVĖ, turėtum turėt įgaliojimus reguliuot jų atlyginimų dydį - na ar priedų kokių, ką aš žinau, kokia ten pas jus sistema. Ar šiaip ką nors, na kuo galėtum pagąsdint. Taigi mandagiai apie tai užsimeni, ir viskas

Šiaip jei netyčia neturi įgaliojimų spręsti, tada tau nepavydžiu Nes tada nesi vadovas, o tik vadvo vietininkas žemėje, o jų akim žiūrint - skundikas pašiknotas Ta prasme, kad apart paskundimo nieko daugiau negali padaryt. O iš skundimo gero nedaug. Jei daug skųsi, valdžia nuspręs, kad tu nekompetetinga pati tvarkytis, tai viena. Jei paskųstąjį iškvies ant kilimėlio, jis, be abejo išaiškins, kokia tu durna piemenė, tai antra... naudos nėr
Tai va jei netyčia iš nepatyrimo tų savo įgaliojimų neišsiaiškinai, tai pasiūlymas - mygom bėgi ir pirmiausia išsiaiškini Dar gali pažiūrėt, kiek įgalioti yra analogiško lygio vadovai, logiška manyti, kad ir tu panašiai...

Dar gerai veikia "užkabint" ir "apvyniot" neformalų grupės lyderį ir skirti jam daugiau dėmesio - nu tipo papietauji su juo kartelį, apie jo žmoną vaikučius susižinai, su juo tariesi, smulkmenose klausi patarimo (TIPO! Sprendi pati). Tada jam jau nėr kaip ant tavęs - draugės - rėkt per gamybinį Ir visa grupė lengviau pasiduoda. nes paprastai būna vienas vadas, o kiti tik šiaip rėkia, dėl kompanijos

Manipuliavimo pradmenis išaiškinau

Ačiū, Noa už patarimus.
Jau bandau ala lyderį vynioti vaton. Ir kažkas keičiasi. Žiūrėsim kaip čia bus toliau.

Pabrezk, kad esi pasiruosusi isklausyti visu nuomenes ir pasisakymus, po viena.
Ir kad esi ne vaiku darzelio aukletoja, vadovauji ne laukiniu, bet issilavinusiu zmoniu grupei.
O kad darbuotojas rektu ant darbdavio, tai cia jau tikrai
kazkas neissiaiskines vadovo ir pavaldinio bendravimo ypatybiu

Labai gerai rėkia, jei jaučiasi specialistas, ypač jei iš tikro yra specialistas, seniau dirba, o viršininkas - ne aukščiausias, o tarpinis Ir dar nepatyręs Na putoja, o tu ką? Neimsi muštis gi. Vat nedirbtų - būtų kita kalba, o kai dirba, ir gerai dirba, ale rėkia - Ir ne kažką jam už rėkimą padarysi - gali ambicijas parodyt ir išgrūst, gali sudaryt tokias darbo sąlygas, kad pats išeis, a kas paskui dirbs? Specialistų baisingai trūksta. Rasi kitą. Mokyk. Mokymas kainuoja Pasiteisins - nepasiteisins, liks - neliks. O kol tas naujas ant kojų atsistos, darbas bus nepadarytas arba jį darys kiti, tada savo darbų nepadarys... Padalinys bus šlubas. Tu, kaip viršininkas, už tai atsakai...

Vat čia ir yra vadovavimas - su visokiais prietrankom susitart ir padaryt, kad jie darytų taip, kaip tu nori

Pries tai buvo kitokia skyriaus struktura ir tokiu kaip as nebuvo. Visus gane vienas vadovas, kuri dabar nueme.
Atsiradom mes 3 nauji vadovai.
Tai va. Itampa yra. Apskritai kazkaip jauciuosi klaikiai, kaip ir susitvarkau su situacija, o kaip ir ne.

Tu nesijausk klaikiai, žinok savo teises ir pareigas, o jei kas putoja - leisk pro ausis. Žinok, ką reikia padaryt, žinok, kas ką turi padaryt, kas už ką atsako (tegu ir jie tai žino), žinok, kokių priemonių imsiesi, jeigu pavėluos/nepadarys/padarys ne taip ir viskas. Įtampa valdžiai keičiantis yra natūralu, įtampa pradėjus vadovauti irgi yra natūralu, bet kadangi esi vadovė, tai vadovauti yra tavo darbas, ir psio... O kad anie banguoja, tai pabanguos ir nustos, patikėk tu senos tarkos žodžiu
Vadovavimas - tai ne dėžes kraut, kur iškrovei - reiškia, padarei, o neiškrovei - nepadarei. Niekad nebus taip, kad susitvarkytum idealiai, nes kiekvienas pilietis turi savo charakterį, o visiems į subinę nesulysi, ir tai yra normalu. Svarbu, kad padalinys duotų rezultatus, tada galėsi sakyt, kad susitvarkai O kad tave labai visi mylėtų - nėr būtina. Gerai yra sugyvent ir su apačiom, ir su valdžia, bet kobra pabūt reikia, jei jau kartą esi vadovas, nu, darbas toks

Įspėju. Gali imt kadrai keistis - išeidinėt iš darbo - nenustebk, nesijausk kalta, pasikeitus vadovui kadrai beveik visada keitinėjasi, o paskui sustoja, visi susidirba ir patampa sąlyginai ramu

Ir nesistenk su jais labai susidraugaut. Santykius gerus palaikyt - taip, bet laikyk kažkokį atstumą. Draugauk su tais kitais dviem vadovais Nes draugams nepavadovausi...

labai protinga taktika

Prisijungsiu ir aš prie vadių būrelio
Bent jau kol kas stengiuosi būti demokratiška: Padariau visiems darbų planą, kas ir iki kada turi būti padaryta. Kas savaitę turim susirinkimus ir apsitariam ką planuojam veikti. Dažnai ir padedu pasidaryt planus.
Tiesiog per daug nežiūriu ką kiekvienas veikia. Leidžiu ir išeiti darbo metu kailabai reikia, svarbu,kad aš žinočiau kas ir kur yra. Ir svarbiausia, kad matyčiau, kad darbai kurie buvo suplanuoti - yra padaromi. Aišku pasiteirauju vis kaip sekasi ar nereikia kokios pagalbos/ patarimo.
Man svarbiausia,kad žmonės su kuriais aš dirbu - būtų vieninga komanda. Taigi siekiam tikslų vsi kartu. Išklausau visų nuomones.

chm. as sugebejau ir drauge but ir gera vadove.
kartais man net atrodydavo, kad jie ir gerai dirba vien todel, kad as pasitikiu ir as zhinau, kad stengsis, jei ne del saves ir imones, bet bent jau del manes