QUOTE(vilnera @ 2010 06 25, 19:59)
Dar man atrodo,kad mumyse kiekviename yra tu situaciju visokiausiu, temas apie kurias mes skaitom..Tik gal kiekiai ne tokie,kad sprogdintu.. Todel nneissisakinejam,bet skaitom, nes randam tuose kituose zmonese kazkokius atgarsius saves, savo opu ar patirciu..
Svarstau, ar žmogų praturtina tie... išsisakymai? Ką duoda? Ką gali gauti mainais, išdėstęs pasauliui apie pvz.
sexą pirmą pažinties naktį. Nes neva tau
kur kas esmiškesnė dvasinė bendrystė kalbantis. Ir? Kas iš to? Ne apie poelgio didumą / menkumą kalbu. Apie situacijos nuasmeninimą. Situacijos, kaip visumos, kurioje gimsta aštu santykis. Kalbančio ir to, į kurį kreipiamasi. Sau, beje, aš turiu atsakymą apie šio, kaip vadinu, dvasinio ekshibicionizmo kilmę: iš nesiklausymo. Iš prasilenkimo neatsigręžiant. Pasakai, bet jei ir sulauki atsako tik bobiško smalsumo genamo. Kuo didesnį laužą užkursi ir dar dėl
davatkų šlakelį žibalo kliūstelsi, tuo didesnė tikimybė, kad atsisuks. Įsidėmės. Įvertins (?).
Beje, pati taip pat esu iš tų ekshibicionistų. Bet prieš paleisdama į pasaulį eilinį išsisakymą, pasvarstau: ar nepasiklys? Dažniausiai ištrinu. Priešingu atveju dedu į atminties stalčių. Kol būsiu tikra, jog rasis adresatas. Nusipelnys (!). Pavadinkime tai įpareigojančiu susireikšminimu. Bet argi ne taip gimsta ryšys? Ar ne taip randasi pašnekesys?
O dėl Jūsų, vilnera, vartotojos statuso drįsčiau prieštarauti. Turite polinkį išsisakyti, tik Jūsiškiai išsisakymai
nesiužetiniai : )
Papildyta:QUOTE(due drops @ 2010 06 25, 19:28)
... tai elementarus ekstravertiskumas,realiai su zmonem bendrauju lygiai taip pat.
Įdomu, kaip tai vertinate: privalumas, trūkumas, duotybė?...
QUOTE(alisia28 @ 2010 06 25, 21:46)
Vilneros postai aiskus ir suprantami, ilgaplaukes, riekia ilgai skaityti, nusibosta.

Vilnera, parašiau Jums tokį postą su pamąstymais, o dabar perskaičiau Alisios postą ir juokiuosi - tobula iliustracija tiems mano
pamintijimams... Deja.