QUOTE(Lexana @ 2008 08 11, 00:09)
Jei atvirai, ir aš nesutikčiau gulėti dvivietėje palatoje po gimdymo, nes tada norisi ramybės ir kuo daugiau, atidžiau stebėti savo naujagimį. Aš vis įdėmiai klausiausi, ar kvėpuoja, stebėjau, ar juda, o jei kažkas būtų šalia - tai nebūtų taip intymu ir artima. Juk su vaikeliu buvai kartu, o užvien atskirai tiek daug laiko ir jam REIKIA pabūti tik su jo mama, su jos balsu, kvapu, artumu ir šiluma... Geriau prašyčiausi namo...
Bet aišku, niekas to nedarytų ir tektų gultis į dvivietę, per galvas nelipčiau ir krūtinės nesidraskyčiau dėl to. Nors nuliūsčiau labai labai.

Pritariu,

O man po gimdymo, kai vaikelis jau galėjo gulėti su manim palatoje. Gulėjom kaip akvariume, kai neišnešiotas vaikutis gimsta guldo į intensyvios terapijos skyrių, neišnešiotukų. tai ten visos sienos matosi kiaurai, vieni langai, matai ką šalia gulinti daro, ką toliau kita, maitini vaiką, arba pieną nusitraukinėji, pas kitą moterį gulinčia šalia, ateina lankytojai, o viskas matosi.

