Is tevų pas vyrą..

#1
Sveikos būsimos nuotakos ar neseniai tapusios žmonomis smile.gif
Gal mano klausimas pasirodys ir keistas, bet, manau, atsiras kas jaučiasi ar jautėsi panašiai...
Ar jūs, išeidamos iš tėvų namų (klausimas toms, kurios prieš vestuves gyveno su tėvais) nesijaučiat/tėt skolingos, kaltos, jog išeinat? Gal per smarkiai pasakyta kaltos ir skolingos, bet ar negraužė kažkoks kirminas, jog tėvai lieka vieni (mano atveju su jaunesniu broliu), nors visą gyvenimą jus augino ir viską jums atidavė? Gal man taip yra, nes aš dar palyginus jauna (22 m.), bet kartais pagalvojus net ašarų prisikaupia. Nors dėl savo pasirinkimo ir sprendimo esu tikra šimtu procentų, bet kažkodėl laaaabai (kartais atrodo pačiai, kad nesąmonė) gaila tėvų, atrodo, nepriprasiu be jų. Nors laaabai noriu gyvent su saviškiu. Na, kažkokia makalynė, pati nebesuprantu. Kaip buvo jums?
Atsakyti
#2
Man tai nebuvo jokiu poblemu smile.gif Pas tevus vistiek daznai atvaziuodavau smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tofifi: 11 rugpjūčio 2008 - 21:33
#3
Aš taip pat išėjau iš tėvų pas vyrą. Bet kadangi mes dabar gyvename netoli mano tėvų, aš galiu bet kada pas juos užsukti. Paskutines tris naktis prieš vestuves beveik nemiegojau, nes vis galvojau, kad taip paskutinį kartą miegu savo lovoje ir t.t. Kita vertus pagal savo amžių jau ir atsibodo pas tėvus gyventi. Norisi savo namų, savo tvarkos ir savo gyvenimo. Žinoma man tėvai labai daug padėjo, o su mama mano santykiai ypač geri, bet vis tiek ateina tas laikas, kai supranti, kad gyvendama pas tėvus gyveni jų gyvenimą, pergyveni ir nerviniesi dėl visokių smulkmenų dėl kurių nekvaršintum sau galvos gyvendama atskirai. Per vestuves ir po jų tėvai nedarė jokių verksmingų scenų iš serijos, kur gi dabar dukrele tu išeini ir mus palieki, tad traumos nebuvo. Manau maniškiai jau ir patys norėjo, kad aš kelčiau sparnus iš namų.

Atsakyti
#4
o keliu metu ištekėjai? man tai dar viską pablogina, kad aš su tėvais pastoviai pykstuosi, visiškai nesusikalbam. kažkokia nesąmonė namie visą laiką..na, nežinau, gal išėjus santykiai kaip tik pagerės
Atsakyti
#5
QUOTE(mamamigle @ 2008 08 11, 23:08)
o keliu metu ištekėjai? man tai dar viską pablogina, kad aš su tėvais pastoviai pykstuosi, visiškai nesusikalbam. kažkokia nesąmonė namie visą laiką..na, nežinau, gal išėjus santykiai kaip tik pagerės


28
Atsakyti
#6
O mes likome gyventi su tevais, tai as ir su tevais ir su vyru, kol kas gyvename draugiskai biggrin.gif
Atsakyti
#7
istekejau 25m, bet is tevu namu isejau 18m. Ne tik kad is tevu namu isejau,
isvaziavau is Lietuvos. Mano santykiai su tevais pagerejo, kai pradejom gyventi atskirai. Paauglysteje su mama tikriausiai buvau turejus vos pora rimtesniu pokalbiu, kazkaip abi savyje viska laikem ir neleisdavom emocijoms pasireiksti.

Na o su vyru vis dar atskirai gyvenam... dabar meduti kabinejam, viskas sekasi kuo puikiausiai.

pamatysi viskas susiklostys gerai ir susidelios i savo vietas.
Svarbiausia nepamirsti, kad dziaugsmas ir laime slypi mazose detalese, kaip kad atvirute nusisuta tevams, be jokios progos, tiesiog pasakant kad pasiilgau ar kokie tevai brangus. Kava laukianti ryte... svelnus zodziai ir kasdieniai mazyciai veiksmai.
Atsakyti
#8
oi, nieko kito taip nenorėjau kaip pabėgti iš tėvų namų blush2.gif dabar dažnokai atvažiuoju, bet pabūnu pora valandų ir laaabai užsinoriu namo. niekas nepasikeitė biggrin.gif niūru man ten blush2.gif aš emocinga, bendraujanti, o mano šeima visi tokie paniurėliai blink.gif
Atsakyti
#9
Natūralu yra užaugus išeiti iš tėvų namų, kodėl reikėtų jaustis kaltai? Aš išsikrausčiau pirmai galimybei atsiradus ir labai to laukiau. Svarbu tėvus lankyti, juos gerbti ir t.t. - tiek aš jaučiu pareigą. Beje, mano santykiai išsikrausčius labai pagerėjo, pradėjo daug labiau gerbti mano nuomonę ir pamatė patys, kad ne visada yra teisūs. Išsikraustymas yra sveika tiek tėvams, tiek vaikams (kai laiku, be abejo, pakankamai subrendus).
Atsakyti
#10
mamamigle, pagalvok, kas sukelia tokius jausmus? Gal patys tėvai, kuriems išties sunku atiduoti vaiką.. smile.gif ir gal tu tik leidi, kad tave lankytų tokie jausmai, nes...?? (gal nesijauti pakankamai savarankiška kurti savo šeimą?). Visiems, manau, yra daugiau ar mažiau sunku palikti tėvus. Dar sunkiau tėvams atiduoti vaikus. Bet svarbu, kad visokie kaltės ir neatsilyginimo jausmai neužgožtų santykių. Siūyčiau daryti, ką gali dabartinėje situacijoje: su pagarba, su padėka, su geru žodžiu ir geru darbu smile.gif
Atsakyti