5 asmenų šeima vieno kambario bute

Auginame 2 mergaites. Visai neplanuotai ir netikėtai pradėjau lauktis trečio...Gal nebūtų taip beviltiška, jeigu turėtume normalų butą, gyvename vieno kambario bute. Darosi baisu, kad nebus net oro, o ką jau kalbet apie daiktų pasidėjimą. ir t. t.
Žinoma, patys kalti...
Bet gal yra panašaus likimo šeimų, atsiliepkit ir papasakokit, kaip tvarkotės...

Mano tėvai mus tris augino vieno kambario kuriame buvo ir virtuvė bute (vėliau dujinę sugalvojo pastatyti nešildomame priebutyje). Mes vaikai nejautėme jokio diskomforto (apie tėvus to pasakyti negalėčiau ). Į didesnį butą persikraustėme kai vaikams buvo 10, 8 ir 6 metai.
Labai tikiu, kad kiekvienas vaikas atsineša savo "duonos kepalą". Kol vaikai nedidukai sutilpsite, o vėliau gal pavyks įsigyti didesnį butą? Pirmais metais mažiukas daug vietos neužims, o ir rūbelių, daiktelių liks nuo sesių. Miegojimui dabar yra visokių ištraukiamų foteliukų, tai kas, kad naktį nelabai praeisi, užtat dieną vietos bus. Nežinau kur gyvenat, bet gal įmanoma išnuomoti savo butelį, o patiems nuomotis didesnį? Svarbiausia nesisielok ir lauk vaikelio su džiaugsmu, nes nieko vertingesnio už gyvybę nėra, visa kita galima su laiku įsigyti.

Žinoma, kad sunku bus, bet vaikai atpirks tą vargą. Tik pagavok, net šešios rankos tave apkabins. O dėl erdvės taupymo, galima paieškoti funkcionalių baldų, tipo ir lova, ir stalas viename. Arba atlenkiamas stalas. Visada galima rasti išeitį, mėgaukis nėštumu.

šaunoliai, kad išdrįsot priimti trečią vaikelį

Man taip neteko, bet kol man suejo 9 metai, mano tevai su mumis (du vaikai), gyveno 28 kv metrų 3 kambarių bute. Mums vaikams tai tikrai netrukdė, bet mamai buvo sunku

Žinoma, sunku bus.. Bet kaip čia kažkas rašė - kiekvienas vaikas atneša savo duonos kąsnį. Mūsų Aniuta pvz atnešė mums erdvesnę mašiną -senoje jau nebuvo vietos dar vienai kedutei teko suktis mums ir seneliams

vis gi... išeičių su laiku bus... galiausiai galėsit stoti į eilę dėl socialinio busto kaip daugiavaikė šeima ir po kelių metų išspręsti problemą. Jieškotis geresnio darbo, nuomotis didesnį butą.. gyvenimas tęsiasi, keičiasi visą laiką. Manau viskas susitvarkys... sekmės jums.

Na ir dar. Kai vietos daugiau, maži vaikai vis tiek visą laiką nori būti prie mamos, tai visi vaikšto už paskos ir į savo kambarį nenori eiti. Tai gi kol visi mažiukai, vis tiek ir didesnem bute ramybės neduos. Iš kitos pusės visi bus šalia ir kai užsiimsi su naujagimiu busi rami, kad kiti mažiukai neužsigaus, nes visi bus šalia.

Dėl vietos-nereikia per daug jaudintis Kaip jau kelios mamytės minėjo, galima nusipirkti tam tikrų baldų, o ir maži vaikai daug vietos nereikalaus Tiesa, patarčiau pasitaupyti pinigėlių ir įsigyti didesnį būstą, nes vaikučiai auga Bet šiaip laisvai galima tris vaikučius ir vieno kambario bute auginti Juk svarbiausia, kad išvis turite kur auginti

Žianu tokią šeimą Sunku žinoma. Net lovų tiek neįmanoma pastatyt, bet... Juk visada tikimės geriausio

Čia ne apie mane, jeigum ką. Aš turiu šešis vaikus

kitiemir pily vietos maza,aisku bus sunku,bet kiek dziaugsmo

Mano brolis turi gražius sveikus 5-is vaikučius: keturis berniukus ir vieną mergytę
Gyvena 3 kambarių bute, bet su mano mama. taip kad galima sakyti 2-uose kambariuose (7-iese).
Tikrai jiems sunku materialiai. Bet kokia graži ir darni jų šeima. Kokie geri tie vaikiukai. Kad taip ir norisi kiekvieną dieną juos pamatyti, arba dažnai pas save parsivežam (mes su vyru jau 8 mtus nesusilaukiame vaikų )

Norėjau tik pasakyti, kad labai neteisingas pas mus požiūris į tokais daugiavaikes šeimas. Jei jau ne verslininkai - tai ką - reiškiasi bomžai.
Valstybė turėtų remti kažkaip labiau. Žinoma tokius, kurie nepijokauja, nesimuša ir nepalieka vaikų bile kur. Atsakingas šeimas.

Bet tie vaikiukai ir mūsų yra laimė. Du iš jų kriškto vaikai. Mano vyrą visi labai myli ir dažnai kaip išeina maniškis su jais į lauką, tai geras vaizdelis būna: eina su keturiais už rankyčių, nes 5-am dar tik 5 mėnesiai. Paaugs, eis ir tas

ačiū už gražius žodžius ir paguodą....dar rašykite...į mus žiūri kaip į didžiausius asocialus kaimynai ir vargšus, net baisu pasirodyt kieme tarp turtingų mamyčių.....ir tėvelių....

Dar nežinia, ar tikrai tie turtingi kaimynai apie jus taip galvoja, o jei ir taip - reikia pasistatyt vidinę sieną tokioms mintims atmušti, ne jų reikalas, kaip jūs tvarkote savo gyvenimą. Blogiausia, kad ta visuomenės nuomonė tokia kategoriška, kad kartais ir pačios į save pradedam žiūrėti svetimom akim. O iš tiesų gausioj šeimoj vaikai auga geresni ir dar nežinia, ar po keletos ar keliolikos metų tu nežiūrėsi su užuojauta į savo turtingus kaimynus... Aukščiau nosį .

Labutis. Mes gyvename vieno kambario bute, laukiame trečio vaikelio. Taip atsitiko, kad atvažiavę i Švediją išsinuomojome šį butelį (37 kv.m), aš parsivežiau du savo vaikus iš Lietuvos...Ir pastojau... Mano vaikai net ne su tikru tėvu gyvena . Nors jos buvo pratusios prie gerų sąlygų, bet ypatingų problemų neatsirado. Virtuvėje ( ačiū Dievui, ji didelė) tilpo ir sofa nedidelė ir kompo stalas. Aišku, norisi be galo didesnės erdvės, bet ką daryti- kol kas negalime to sau leisti. Tarp kitko- mačiau, būdama svečiuose pas švedus, trijų aukštų lovą. Pirmas aukštas plačiausias, antras siauresnis, trečias dar siauresnis. Tai visai man nieko pasirodė. Graži lova. Jei vyras „nagingas“, tai inete galima rasti daug visokių patarimu mažom erdvėm. Na, mes tikimės vasara išsikelti į 3 kambarių butą, tai mažąjį vaikiuką tik kelis mėnesius paauginti teks čia, nes kontraktą turim iki liepos mėnesio.
Iš mano patirties, galiu pasakyti ir pliusų yra. Dėl mažos erdvės visi išmokom prisitaikyti. Nes negali gi nepaisyti kitų gyvenančiu čia pat norų ir poreikių. Negali išeiti į kitą kambarį, kaip kad LT galėjome. Ir žaidimų atsirado bendrų ir vaikai dažniau į lauką eina. Aišku, mano manymu, nėra tai normalu, tokiam plote gyventi penkiese, bet raminuosi, kad tai laikina.
Ir dar, užaugome su tėvais gyvendami šeimyniniame bendrabučio tipo name, 12 kv, metrų kambarėlyje su bendra virtuve dviem šeimom. Tėvai pasidarę buvo pertvarą , dvejų aukštų lovą tėvas pats padarė. Po sekcija padaręs buvo stalčius su ratukais( sekcija ant kojyčių buvo, gana aukštu), tuose stalčiuose laikėm knygas ir žaislus. Mes, vaikai, tikrai nejautėm diskomforto. Vasaras ir savaitgalius pas močiutę leidom. Mano draugė tokiame kambarėly gyveno su trejais broliais, mama ir patėviu. Ir nieko- visi gyvi, mokslus baigė. Kai mums , vyresnėms vaikams, buvo 15 metų gavom visi 3-4 kambarių butus. Dar ilgai iš įpročio rinkomės viename kambary, nes pripratę buvom visi kartu būt.

nesvarbu kur ir kiek, svarbu kad jus kartu. tad neimk i galva ir dziaukis treciuoju. laimingai jums