Aš nuo vaikystės apie teises svajojau. Tėtis dar vaiką ant kelių sodindavo ir vairuot duodavo po sodus. Paskui teko ir vienai be teisių pasivažinėti...
Išsilaikiau pasitaikius pirmai progai, t.y. tik susiradus darbą, kad galėčiau už tai susimokėt, tai buvo 20 metų. Ir nuo tos dienos - praktiškai nei dienos be mašinos. Būna, po kokių atostogų, savaitę nevairavus, grįžtu namo, ir iškart už vairo kur nors nuvažiuot, lagaminų neišsikrovus
Sakyčiau reiktų prisipažint, esu priklausoma nuo mašinos, vairo ir paties vairavimo